Degalų brangimą kursto ne tik įtampa Artimuosiuose Rytuose: mokesčiai sudaro beveik pusę kainos

Pastaruoju metu augančios degalų kainos Lietuvoje kelia vis daugiau diskusijų. Sparčiai augant degalų kainoms, ekspertai atkreipia dėmesį, kad jų brangimą lemia ne vien geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, bet ir valstybės mokesčių politika. 

Skaičiuojama, kad galutinėje dyzelino kainoje mokesčių dalis pasiekė jau beveik 1 eurą, o planuojamas akcizų didinimas kitąmet šią naštą dar labiau padidins. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį šalies ekonomikai, ekspertai ragina atsakingas institucijas imtis skubių priemonių – peržiūrėti degalų akcizų politiką bei svarstyti dalinio degalų akcizo grąžinimo mechanizmo įvedimą.

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) skaičiavimais, kovo 16 dieną vidutinė dyzelino kaina siekė apie 2 Eur/l. Beveik pusę kainos sudarė naftos produktų kaina (0,96 Eur/l), o mokesčių (akcizas ir PVM) dalis siekė 0,87 Eur/l. Kiti veiksniai (distribucija ir logistika, perdirbėjo antkainis, mažmeninės prekybos sąnaudos, grynoji mažmenininko marža) prie galutinės kainos bendrai pridėjo apie 0,17 Eur/l.

Palyginti su ankstesniais metais, mokesčių dalis degalų kainoje kasmet nuosekliai auga. Jei 2024 m. mokesčiai siekė 0,65 Eur/l, tai šiemet jau 0,87 Eur/l. Degalų akcizas bus didinamas ir toliau, tad prognozuojama, kad 2027 m. mokesčių dalis pasieks 1 Eur/l.