Dzūkai tikisi, kad poilsiautojų kaimo turizmo sodybose – nemažės

Laima Stankevičiūtė “ŪP”

Nuo pirmųjų gruodžio dienų į Dzūkiją atėjo žiema, tiesa, kol kas dar negąsdinanti šalčiu, bet jau džiuginanti pirmojo sniego baltumu. Savivaldybių centruose ir miesteliuose viena po kitos sužiba eglutės, o parduotuvių vitrinos vilioja ir primena, kad reikia pagalvoti apie dovanas, tiems, kuriuos mylime. Laukiant gražiausių metų švenčių, galvojama, kaip jas sutikti?  

                      Kūčias lietuviai tradiciškai sutinka namuose, tie kas turi tėvus, tą vakarą ramybę ir jaukumą kuria šių namuose. Per šv. Kalėdas daug lietuvių vyksta ir į svečius kraštus, nemažai tokių bus ir šiemet, juolab, kad šventė truks daug dienų.  Naujieji irgi vilioja išvykti, juos sutikti linksmai ir romantiškai.  Ar šią šventę lietuviai ruošiasi švęsti  Dzūkijos  kaimo turizmo sodybose? Šį ir kitus klausimus apie jau visai besibaigiantį šių metų sezoną ,,Ūkininko patarėjas“ uždavė tiems, kurie organizuoja, rūpinasi miestiečių poilsiu ir šventėmis kaime.

                      Visi pašnekovai sakė, jog tikslius skaičius, kiek poilsiautojų pasirinko poilsiauti dzūkiškuose kaimuose,  žinos tik sausio mėnesį. Nors apie sezono sėkmes ar nesėkmes jau gali kalbėti.

                      Lietuvos kaimo turizmo asociacijos Lazdijų skyriui Valdas Vasiliauskas vadovauja dar tik pusmetį. Bet naujasis vadovas ir jo šeima šiame versle yra ne naujokai, jų sodyba  ,,Akmenėlis“ Akmenių k. yra populiari tarp poilsiautojų, aukštai vertinama įvairių renginių  organizatorių. Šiemet  VšĮ Lazdijų  turizmo ir informacijos centras (Lazdijų TIC) žiniasklaidos darbuotojus ir turizmo organizatorius pakvietė į pažintinį turą po savąjį kraštą. Tąkart renginio dalyviai lankėsi  V. Vasiliausko sodyboje, kur vyko ekologiškų produktų degustacija. Ponas Valdas siūlė paskanauti ir įsigyti medaus, o Edmundo Jastramsko ūkiui atstovavęs šio žentas Algirdas Kreiza – įvairių rūšių aliejų, sėmenų.

                      Pas Vasiliauskus poilsiaujantys lietuviai bei užsieniečiai taip pat gali nusipirkti ekologiško medaus.

                      V. Vasiliauskas sakė, kad LKTA Lazdijų skyriui priklauso 20 sodybų savininkai, beveik antra tiek – nėra asociacijos nariais. Skyriaus pirmininkas mano, kad narystė asociacijoje naudinga ne vien dėl vėliavos su gandrais, susibūrus draugėn galima tikėtis, kad sodybų savininkų balsą išgirs ir įstatymų leidėjai.

                      Šiųmetis sezonas Lazdijų rajone – labai panašus į pernykštį, o pernai, po dvejų sezonų pertraukos poilsiautojai pradėjo grįžti į pamėgtas atostogų vietas. Aišku, kad įvairių konferencijų, bendrovių ar įstaigų vakarėlių vyksta  palyginti mažai. Populiariausias – šeimų poilsis, nors daugelis iš jų gali sau leisti atostogauti gamtoje daug trumpesnį laiką nė prieš krizę.

                      V. Vasiliauskas sakė, kad lazdijiškiai tikrai sulauktų daug daugiau poilsiautojų, bet rusams ir baltarusiams labai sunku gauti vizas. Daug nuolatinių vasarotojų iš Maskvos,  Sankt Peterburgo, Kaliningrado srities,  įvairių Baltarusijos miestų atvyksta poilsiauti su darbo vizomis. Pasak LKTA Lazdijų skyriaus vadovo, reikia tvarkos, kad rusai, baltarusiai  galėtų daug lengviau gauti poilsines vizas, ypač populiarios būtų vizos 5 ar 7 dienoms.

                      Lazdijų  TIC direktorė Roma Stulgienė taip pat pritarė tokiai nuomonei. Pasak jos, Lazdijų kraštas neturi pilių, bet vilioja nuostabia, natūralia gamta, siūlo paskanauti kulinarinio paveldo valgių. Prieš ketverius metus  labai sumažėjo poilsiautojų ir  iš užsienio,  ir iš Lietuvos, o pernai jų vėl pradėjo daugėti. Tik vokiečių į lazdijiškių sodybas atvyksta daug mažiau, bet lenkai, rusai ir baltarusiai mielai vis sugrįžta į pamėgtas poilsio vietas. Direktorė pastebi, kad įvairiuose renginiuose, parodose per pastaruosius dvejus metus išdalijama ypač daug informacinių leidinių rusų kalba.

                      R. Stulgienė sakė, kad kaimo turizmas yra tik viena jos vadovaujamo centro darbo sritis, bet labai svarbi. Prieš metus kaimo turizmo sodybos  pradėtos registruoti ne savivaldybėse, o Valstybiniame turizmo departamente prie Ūkio ministerijos. Bet Lazdijų TIC artimai bendradarbiauja su sodybų savininkais, rengia sezono atidarymo ir pabaigos šventes. Per šių metų sezono uždarymo šventę sodybų savininkai aptarė šiuos metus, lankėsi Veisiejų technologijos ir verslo mokykloje, šios puoselėjamoje ,,Ūkininko sodyboje“, taip pat trijų savo kolegų sodybose.

                      Lazdijų TIC internete, įvairiuose leidiniuose  reklamuoja sodybas, jose organizuoja įvairius renginius. Centro patalpose galima įsigyti ne vien suvenyrų apie Lazdijų kraštą. Čia prekiaujama E. Jastramsko ūkio aliejais, V. Vasiliausko medumi, įvairiomis meniškomis žvakėmis ir žvakutėmis.

                      R. Stulgienė džiaugiasi, kad po dvejų metų pertraukos kuriasi dvi naujos kaimo turizmo sodybos, jų savininkai  buvo atvykę pasitarti bei pasikonsultuoti.

                      Lazdijų r. pernai įsteigta Dzūkijos kaimo turizmo asociacija, kuriai vadovauja Gintaras Anulis. Jis sakė, kad asociaciją įsteigė 7 sodybų savininkai, panorę veiklą organizuoti ir bendradarbiavimą koordinuoti kitaip nei LKT asociacijoje. Kol kas naujoji asociacija rengia įvairius projektus, nes nori plėsti savo veiklą, t. y. organizuoti daugiau stovyklų, pažintinių renginių. G. Anulis yra sodybos ,,Vilija“, esančios Akmenių k.,  savininkas. Joje kasmet organizuoja stovyklas neįgaliems vaikučiams ir jų tėveliams.  Garsiausi Lietuvos treneriai čia atvyksta ir moko, netgi nevaikštančius vaikus plaukti.  Ponas Gintaras padengia net 40 proc. tokių stovyklų išlaidų, trumpai paaiškina, kad tiesiog toks jo gyvenimo tikslas. Pasidžiaugia, kad šiemet ,,Vilijos“ pastatas neįgaliems vaikams tapo patogesnis, įrengti specialūs takeliai ir jie be suaugusiųjų pagalbos su vežimėliais įvažiuoja į vilą. G. Anulis mano, kad  ir ateityje sodyba specializuosis rengdama tokias stovyklas.

                      Ponas Gintaras su bendraminčiais įsteigė Dainavos buriuotojų klubą, šiemet per Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Dusios ežere surengė pirmąją regatą. Lazdijiškiai  tikisi, kad jų entuziazmas paskatins į klubą vienytis ir kitus buriuotojus dzūkus.

                                            Daug kaimo sodybų Lazdijų r., jau baigė sezoną, neveikia, poilsiautojus priims tik kitais metais, orams atšilus. Kitos laukia Naujųjų metų, tikisi, kad atvyks tie, kam patinka šventės gamtoje. Vis tik lazdijiškiai pripažino, kad didelio svečių anšlago per šventes nesitiki. Bendrovės bei įstaigos kalėdinių vakarėlių savo darbuotojams beveik nerengia. Tie laikai, kai dar vasarą buvo užsisakomos sodybos vakarėliams ar Naujųjų sutikimui, jau seniai baigėsi. Sodybų savininkai sulaukia skambučių, bet sužinoję visą informaciją, klientai vis dar neskuba užsisakyti  vietų.

                      Varėnos r. sodybų savininkai kol kas skambučių dėl artėjančių švenčių kol kas sulaukia irgi nedaug, dažniausiai  miestiečiai tik teiraujasi, Naujiesiems metams kol kas yra užsakyta vos pora sodybų.

                      Vis tik LKTA Varėnos skyriaus pirmininkė Lina Černiauskienė pastebėjo, kad šis sezonas nebuvo blogesnis už pernykštį, o tai – jau gerai. Ponia Lina labai puikiai žino ir kaimo turizmo, ir kitokio turizmo situaciją Varėnos rajone. Ji dirba  Dzūkijos nacionalinio parko Lankytojų centro Marcinkonyse vedėja, su vyru Egidijumi turi kaimo turizmo sodybą.  Varėnos skyriui priklauso 14 sodybų savininkai, o iš viso rajone veikia dar antra tiek. Dzūkijos nacionaliniame parke įsikūrusiose sodybose poilsiauja ir po parką keliauja daug vokiečių, švedų ir lenkų. Lenkai apskritai yra labai pamėgę Varėnos rajoną. Pasak L. Černiauskienės, dauguma sodybų turi savus vasarotojus, kurie atvažiuoja kasmet, daugiausiai klientų turi teikia poilsį šeimoms. Černiauskų sodyba yra viena iš tokių, nuolatiniai klientai sau vietas vasarai  rezervuoja iš anksto: ir dviem  savaitėms, ir trims, ir net keturioms.

                      Varėnos švietimo centro turizmo informacijos specialistė Daiva Kosinskaitė sakė, kad turistai, poilsiautojai kreipiasi įvairiais klausimais. Pats aktualiausias – kokią sodybą ar stovyklavietę pasirinkti  atostogoms ar savaitgaliui. Jai smagu, kad vėl daugėja poilsiautojų ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Šiemet įsikūrė viena nauja kaimo turizmo sodyba, Perlojos k., bet pora nebetęsia veiklos.                       D. Kosinskaitė  pastebėjo, kad poilsiautojai atneša naudą ne tik sodybų savininkams. Atvykę į Varėnos r. dauguma nori plaukti su baidarėmis, teiraujasi, kur pas ūkininkus galėtų nusipirkti ekologiško, šviežio maisto.

LKTA Druskininkų ir Alytaus skyriaus pirmininkė  Diana Naujokienė sakė, kad asociacijai priklauso tiek pat narių, kaip pernai –  7 iš Druskininkų savivaldybės, ir 6 iš Alytaus rajono. Iš viso druskininkiečiai turi 15 sodybų, o Alytaus r. jų yra 25, pernai veikė viena daugiau.

Druskininkų savivaldybėje šiemet įsikūrė viena nauja sodyba, bet jos savininkai į LKTA, kol kas neįstojo.

 Pirmininkė teigė, kad šis sezonas tikrai neblogas,  kai kurios sodybos, net negalėjo priimti visų norinčiųjų. Jai pačiai taip pat buvo gaila, kad teko neigiamai atsakyti netgi ne kartą jau viešėjusiems svečiams.

Pasak D.  Naujokienės, į Druskininkų savivaldybėje esančias sodybas atvykusius poilsiautojus, ir lietuvius, ir užsieniečius  galima skirstyti į dvi dalis. Vieni atvyksta – tik ilsėtis gamtoje, jie niekur nevažiuoja, nekeliauja, per atostogas tiesiog mėgaujasi ramybe, švariu oru. Kiti atvažiuoja, jau  turėdami maršrutus, į kokias Druskininkų ar Varėnos vietas nuvyks, ką pamatys.

                      Gal Druskininkų kurorto pramogos lemia, bet artėjančioms šventėms jau sulaukta nemažai užsakymų.

                      Pašnekovai pastebėjo, kad kaimo turizmo sodybų skaičius Dzūkijoje jau ketverius metus beveik nesikeičia. Kelios nutraukė veiklą, kelios – įsikūrė, todėl sodybų savininkai su viltimi jau laukia kito sezono. Jie tikisi, kad norinčių ilsėtis bent jau nesumažės. Pernai ilsėjosi per 37 tūkst., tikimasi, kad suskaičiavus šiemet bus ne mažiau.

                      Paslaugų kainos irgi beveik nekinta, populiariausios sodybos, kur para kainuoja nuo 35 iki  100 litų. 

Autorės ir sodybų savininkų nuotraukos.