Gruodžio 11 d. Alytuje – Andriaus Mosiejaus paroda „Prūsų novelės, arba nekalbūs sielos artefaktai”

Gruodžio 11 d., 17 val. kviečiame į Andriaus Mosiejaus parodos „Prūsų Lietuvos novelės, arba nekalbūs sielos artefaktai“ atidarymą  Audiovizualiųjų menų centre.

Druskininkuose kuriančio menininko darbai – estetiški, preciziški ir paslaptingi. Pastelėmis ir pieštukais kuriamuose pasauliuose susilieja humoras, melancholija ir siurrealistiniai vaizdiniai.

Naujausias ciklas stebina koliažais, subtiliais aukso tonais ir senųjų tekstų nuotrupomis, atgaivinančiomis primirštą Prūsų Lietuvos atmosferą.

Paroda skirta 500-osioms Prūsijos kunigaikštystės metinėms, lankytojams bus atvira iki 2026 m. sausio 31 d.

„Visada smalsu apsilankyti dailininko Andriaus Mosiejaus dirbtuvėje, įsikūrusioje Druskininkų senamiesčio medinuke ties Karolio Dineikos parku. Už dailaus kelių laiptelių priebučio – jauki meno kalvė, tikriau – studija ar net laboratorija, kur nuolat gimsta patys netikėčiausi, nenuspėjami grafikos, tapybos vaizdiniai. Šiais metais savo naujausius, beveik žodžiais nenusakomus darbus A. M. rodė parodoje Druskininkų Prabavimo rūmuose, ten ją matę, tyrinėję, patvirtino – Andriaus meninė alchemija – aukščiausios prabos!

                 Stebint A. Mosiejaus kūrybą, pirmiausia sužavi jo darbų estetika, plastinė darna, atlikimo precizika. Tokia raiškos harmonija klojasi ir naujausiame piešinių cikle „Nekalbūs Sielos artefaktai“. Kad ir kokie akiai neįprasti grafiniai šuorai, sūkuriai dūksta popieriaus lakštuose – jų visuma ramina žvilgsnį, kviečia perprasti mįslingą pastelėmis ir  pieštukais suklostytą pasakojimą. Pagaliau, kai atidžiam žiūrovui prabyla tie rudens nostalgija dvelkiantys, atrodytų, siurrealistiniai paveikslai – randi juose draugišką šypsnį, banguojančias humoro paraboles, mielą, taip artimą mums kaimo romantikos dvelksmą ir gal tik debesyse aptinkamų paukščių, gyvūnų draugystę.

                 Pastaruoju metu vis dar kuriamas Andriaus Mosiejaus  darbų ciklas „Prūsų Lietuvos novelės“ vėl stebina plastine naujakalbe. Lyg iš subyrėjusios praeities atklydę paveikslai švyti tauraus aukso spalvomis, klojasi koliažiniais foto miražais, marga slėpingais spausdintiniais tekstais. Atrodo, tikrai nekalbūs tie neįskaitomi raidžių rinkiniai, praradę žadą ir rymančios žmonių figūros, mąslios galvos, bet, jauti, kaip į tave vis tik smelkiasi dailininko kuriamo, užmiršto, atpažinto, atrasto pasaulio nostalgija. “

Dailininkas, žurnalistas Kęstutis K. Šiaulytis.