Jį pažįsta visi: kaip 41-erių Giedrius Griškevičius atgaivino Balbieriškio kultūrą

Danielius Jakubavičius

Etno, popmuzikos, renginių, bendruomenės telkimo ir net tam tikra prasme kultūrinės „politikos“ žmogus – alytiškis Giedrius Griškevičius šiandien yra vienas ryškiausių Dzūkijos regiono kultūros veidų. Jį pažįsta, atpažįsta, kviečia ir gerbia įvairaus amžiaus žmonės. Ir nors patirtis sukaupta nemenka, jam – vos 41-eri. Pats darbymetis.

Šiuo metu G. Griškevičius vadovauja Prienų rajono Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centrui. Įdomu tai, kad kadaise pro Balbieriškį jis tik pravažiuodavo vykdamas į Kauną, o šiandien čia įgyvendina rimtus kultūrinius projektus. Per daugiau nei dvejus darbo metus direktorius spėjo ne tik pažinti vietos žmones, bet ir tapti savas kiekvienam – nuo jauniausio iki vyriausio.

„Didžiausias džiaugsmas – kai kvieti žmones veikti kartu ir sulauki tokio pat atsako“, – sako Giedrius. Kartu su įstaigos kolektyvu jis kas mėnesį organizuoja net 5–6 įvairaus pobūdžio renginius: koncertus, edukacijas, parodas, bendruomenės susibūrimus. Dažnai prie suplanuotų veiklų spontaniškai prisideda naujos iniciatyvos – gyventojų pageidaujamos tradicinės šventės ar teminės veiklos.

Video:

Aktyvus darbas neliko nepastebėtas – G. Griškevičius neseniai apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministrės padėka. Tai įvertinimas už gebėjimą telkti bendruomenę, puoselėti kultūrą ir kurti ateities viziją. Pats direktorius sako, kad svarbiausia – neužmigti ant laurų: „Jei žmonės ateina, jei jiems reikia – vadinasi, einame teisingu keliu.“

Didelį dėmesį jis skiria ir renginių viešinimui. Socialiniuose tinkluose, ypač „Facebook“, Balbieriškio kultūros centro veikla sulaukia vis daugiau sekėjų. Tai rodo, kad net mažesni miesteliai gali būti matomi visos Lietuvos kultūriniame žemėlapyje.

Vis dėlto pagrindinis Giedriaus „ginklas“ – ne tik vadybiniai gebėjimai, bet ir muzika. Armonika ir akordeonas – nuolatiniai jo palydovai. „Telefonas ir armonika – visada su manimi“, – šypsosi jis. Šie instrumentai leidžia ne tik kurti atmosferą renginiuose, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis – pralinksminti ar net sujaudinti klausytoją.

Video:

Meilė muzikai prasidėjo dar studijų metais, kai armonikos subtilybių mokė pedagogas Arvydas Kirda. Šiandien Giedrius jau yra užsisakęs išskirtinę austrišką armoniką pas Birštono meistrą Algirdą Seniūną. Ateities planuose – ir didesni projektai: pavyzdžiui, organizuoti nacionalinio masto armonikierių šventę Balbieriškyje.

„Tokios šventės vyksta įvairiuose Lietuvos regionuose, tad kodėl nepasidarius ir pas mus?“ – svarsto jis. Idėja – sujungti skirtingų regionų muzikantus, galbūt įtraukiant ir smuikininkus, taip kuriant gyvą, autentišką lietuviškos muzikos šventę.

Žinoma, ne viskas būna lengva. Ne kiekvienas renginys sutraukia pilnas sales, ne visada sulaukiama tik plojimų. Tačiau G. Griškevičius įsitikinęs – svarbiausia nuosekliai dirbti ir kurti vertę. Vienas iš širdžiai mieliausių projektų – prie kultūros centro įrengtas suoliukas etnomuzikologei a.a. Zitai Kelmickaitei atminti.

Didžiausią palaikymą jis jaučia iš šeimos ir kolektyvo. „Be jų nieko nebūtų“, – pripažįsta direktorius.

Pabaigoje Giedrius siunčia paprastą, bet svarbią žinutę: daugiau kalbėkimės gyvai, palaikykime vieni kitus ir drąsiai reikškime mintis ne tik socialiniuose tinkluose. „Tik kartu galime sukurti daugiau gražių dalykų“, – įsitikinęs jis.

Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras šiandien – ne konkurentas kažkam, o labiau partneris, patarėjas ir primirštų kultūros krypčių gaivintojas. O už viso to stovi žmogus, kuris tiesiog daro – su energija, nuoširdumu ir meile kultūrai.