L.Kasčiūnas: piniginių pašalpų mokėjimas turi būti susietas su priverstiniu gydymu nuo alkoholizmo

Dr. Laurynas Kasčiūnas

Šiandien Lietuva yra supančiota alkoholizmo gniaužtų.

Jei nepakanka nuolat besikartojančių tragedijų, pažiūrėkime į statistiką. Deja, bet esame treti pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje ir lenkiame net Rusiją; mūsų šalyje yra 150 tūkstančių nuo alkoholio priklausomų asmenų, iš kurių 10 tūkst. yra tiesioginė grėsmė aplinkiniams, nes jų būklė artima alkoholinei psichozei; kas trečia moteris artimoje aplinkoje patiria smurtą – dažnai tai būna nulemta svaigalų. O kur dar gaisrai, autoavarijos, kitos nelaimės…

Paradoksalu: nors tyrimai rodo, kad besaikis alkoholio vartojimas – tiesus kelias į depresiją, mes ir toliau toleruojame svaigalų kaip problemų sprendimo būdo įvaizdį; tie, kurie nevartoja, tampa pajuokos objektu, o besikreipiantieji pagalbos išvydę girtą vairuotoją išvadinami skundikais. Alkoholis sukelia socialinę suirutę, tačiau vyriausybė mieliau kalba apie išmokų didinimą, o ne imasi problemos šaknų.

Turime sustoti, susimąstyti ir ryžtingai pasakyti, kad nebegalime toleruoti alkoholizmo. Jeigu tauta serga, ją reikia gydyti.

Tad pribrendome privalomam gydymui nuo alkoholizmo. Turbūt kiekvienoje miesto, rajono, kaimo bendruomenėje yra asmenų, kurie visiems aplinkiniams žinomi kaip priklausomi nuo alkoholio, bet pagalbos nesulaukia. Todėl būtina įteisinti privalomą gydymą, ypač nukreiptą į asmenis, kurie yra tapę „tiksinčia bomba“. Pagal tarptautines konvencijas toks gydymas galėtų tęstis iki trijų mėnesių. Po jų, blaiviomis akimis ir padedamas artimųjų, pats asmuo galėtų apsispręsti, ar toliau likti medikų globoje, ar bandyti grįžti į įprastą gyvenimą.

Šiame procese labai svarbus kaimynų, vietos bendruomenių, seniūnų, savivaldybės atstovų, policijos indėlis. Pirmiausiai turi keistis požiūris: jei aplinkui bręsta nelaimė, ji nebus išsprendžiama uždarant duris ir atsiribojant. Ilgainiui nuo to pabėgti nepavyks, todėl turime padėti vieni kitiems ir aiškiai pasakyti – alkoholizmas nebebus toleruojamas.

Praktiškai tai gali tapti realybe, jei seniūnijoms iš valstybės biudžeto šiam tikslui bus skiriamas tikslinis finansavimas. Kadangi darbas su rizikos šeimomis yra sudėtingas, turi būti didinami socialinių darbuotojų atlyginimai, skiriamos papildomos premijos už gerai atliekamą darbą, naujų metodų taikymą. Taip pat į sistemą turi būti įtrauktos vietinės bendruomenės, o ypač gyvenantieji greta tų asmenų, kurie serga sunkia priklausomybės nuo alkoholio forma. Turi būti sukurta skatinimo sistema kaimynams, kurie suburia saugios kaimynystės bendruomenes, nebijo pranešti apie nesirūpinimą vaikais ir taip užbėga tragedijoms už akių. Ilgainiui šios investicijos atsipirks, nes kurs saugesnę aplinką bei skatins žmones imtis iniciatyvos.

Greta to turime imtis prevencinių priemonių bei mažinti alkoholio prieinamumą, kad ateityje nebeliktų asmenų, kuriuos reikėtų priverstinai gydyti. Mokslininkai yra įrodę, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp prekybos alkoholiu apribojimo ir smurto artimoje aplinkoje. Pavyzdžiui, Grenlandijoje sumažinus prieinamumą, smurto artimoje aplinkoje atvejų sumažėjo 58 proc. Alkoholis turi tapti preke, kuri parduodama tik keliose specializuotuose parduotuvėse ir tik aiškiai apibrėžtu laiku – nuo 10 iki 19 val. Tik tokiu būdu mažindami pagundą kursime blaivesnę visuomenę. Tik ar pakaks ryžto įveikti lobistus, kurie bandys įtikinti, kad tai pakenks ekonomikai, nors akivaizdu, jog alkoholio žala visai valstybei atsieina milijonus?

Galiausiai privalome sugriauti užburtą ratą, kai socialinės išmokos, skirtos šeimų išlaikymui bei būtinosioms išlaidoms, yra išmetamos veltui įsigyjant alkoholį. Asmenys, kurie yra priklausomi nuo alkoholio bei atsisako keisti gyvenimo būdą, turi netekti teisės gauti tiesioginių išmokų. Vietoje to, būtinoji pagalba jiems turėtų būti teikiama maisto produktais, rūbais, higienos prekėmis. Be to, piniginių pašalpų mokėjimas turi būti susietas su priverstiniu gydymu nuo alkoholizmo psichozės, lėtinio alkoholizmo.

Tad priemonių yra. Tik kam pakaks ryžto jas įgyvendinti?

Ką galima padaryti stabdant alkoholizmą?

Įteisinti privalomą gydymą, ypač nukreiptą į asmenis, kurie yra tapę „tiksinčia bomba“. Pagal tarptautines konvencijas toks gydymas galėtų tęstis iki trijų mėnesių

Turi būti sukurta skatinimo sistema kaimynams, kurie suburia saugios kaimynystės bendruomenes, nebijo pranešti apie nesirūpinimą vaikais ir taip užbėga tragedijoms už akių

Turi būti didinami socialinių darbuotojų atlyginimai, skiriamos papildomos premijos už gerai atliekamą darbą, naujų metodų taikymą.

Asmenys, kurie yra priklausomi nuo alkoholio bei atsisako keisti gyvenimo būdą, turi netekti teisės gauti tiesioginių išmokų, jas keičiant į maisto produktus, rūbus, higienos prekes

Piniginių pašalpų mokėjimas turi būti susietas su priverstiniu gydymu nuo alkoholizmo psichozės, lėtinio alkoholizmo.