Maisto į restoraną su savo tara: misija jau įmanoma
Nemokamų pietų nebūna. Nemokamų vienkartinių indų – taip pat. Maitinimo įstaigos, parduodančios maistą išsinešimui, nemokamai vienkartinių indų nebedalija. Bet dėti maistą ar pilti gėrimus į kliento atsineštą tarą dar ne visos sutinka.
„Žvarbią žiemos dieną užsimaniau cepelinų. Bet gaminti noro nebuvo, tad nusprendėme parsinešti iš maistu išsinešimui prekiaujančios kavinės. Eidamas iš namų pasiėmiau ir stiklainį cepelinams sudėti – kad be reikalo šiukšlių negamintume“, – pasakojo alytiškis Aleksas.
Tačiau geriems jo norams nebuvo lemta išsipildyti: kavinės darbuotoja atsisakė dėti cepelinus į vyro atsineštą stiklainį, pareiškusi, kad tai nehigieniška. Nesiklausydama aiškinimų, kad stiklainis tikrai švariai išplautas, ji sudėjo cepelinus į vienkartines pakuotes ir paskaičiavo už jas po keliasdešimt centų.
„Gavau namo šiukšlių neštis ir dar buvau priverstas už jas susimokėti“, – piktinosi Aleksas.
Jo pasipiktinimas – suprantamas. Vienkartiniai indai sudaro didžiulę atliekų dalį ir norint mažinti jų kiekį atsirado siūlymas apmokestinti vienkartinę pakuotę – tai turėtų paskatinti tiek verslininkus, tiek gyventojus rinktis daugkartinius indus.
O ar maitinimo įmonės pagrįstai atsisako dėti maistą į kliento atsineštus indus, nuogąstaudamos dėl higienos reikalavimų, pasiteiravome Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad atsižvelgdama į maisto švaistymo mažinimo politiką bei maisto vienkartinių pakuočių mažinimo iniciatyvas neprieštarauja dėl galimybės vartotojui paprašius įpilti viešojo maitinimo įmonėje pagamintų gėrimų ar maisto į kliento atsineštą, švarią tarą, jei viešojo maitinimo subjektas taiko atitinkamą vartotojo atsineštos taros priėmimo politiką. VMVT nuomone, įmonės turi nusistatyti tvarką, kuria vadovausis klientui paprašius įdėti įmonėje pagaminto maisto ar įpilti gėrimo į jo atsineštą tarą, tačiau kliento tara neturi patekti į virtuvės zoną, atliekami veiksmai turi užtikrinti maisto saugą ir higieną, bei turi būti užtikrinti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančio Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB, nurodytiems reikalavimams“, – sakoma VMVT atsiųstame atsakyme.
Jame taip pat informuojama, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. siūlomame įsigalioti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8(3) straipsniu įstatymo projekte siūlome nustatyti, kad viešojo maitinimo paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, suteikdami galimybę pripildyti maisto produktų ar gėrimų vartotojo atsineštą pakuotę viešojo maitinimo vietose, privalo vartotojui pateikti informaciją apie sąlygas, kuriomis leidžiama įsigyti maisto produktų ar gėrimų vartotojo atsineštoje pakuotėje, kad būtų užtikrinti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančiame Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB nurodyti saugos ir higienos reikalavimai.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras primena, kad vienkartinius indus, pašalinus iš jų maisto likučius, reikia mesti į pakuočių/plastiko atliekų konteinerius.
Tuščius vienkartinius popierinius puodelius galima mesti ir į maisto atliekų konteinerius.
Bet geriausias pasirinkimas – daugkartiniai indai ir daugkartinės pakuotės. Vartok mažiau – rūšiuok daugiau!
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro inf.