„Man gėda gyventi Lietuvoje“ – bibliotekininkės kova su teisingumu ir teismų sistema

Buvusi Klaipėdos rajono bibliotekininkė Indra Tamašauskienė vėl susiduria su teismų sprendimu, kuris, jos manymu, yra neteisingas. Nors ji kreipėsi į Konstitucinį Teismą, siekdama apsaugoti savo teises, nuteisimo bausmė lieka galioti, o pati Tamašauskienė atvirai sako – „man gėda gyventi Lietuvoje“.

Byla kilo dėl menkos vertės pasisavinimo – 150 eurų, tačiau teismas skyrė net 7 500 eurų baudą. Bibliotekininkė pabrėžia, kad tokia bausmė yra neproporcinga, o Lietuvos teismų sistema, jos nuomone, dažnai nesuteikia galimybės taisyti akivaizdžių sprendimų klaidų. Indra palygina savo patirtį su kitomis Europos šalimis – kur net mažos vertės bylose suteikiama teisingumo ir proporcingumo galimybė.

Pasak advokatų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atsisakė peržiūrėti jos bylą, nes bausmė jau įvykdyta – sumokėta, tačiau tai, pasak bibliotekininkės, atima piliečio teisę ginti savo interesus ir teisingumo principus. Tai verčia suabejoti, ar sistema tikrai atlieka piliečių apsaugos funkciją, ar labiau veikia formalumų tvarkymą.

Šios bylos atvejis – simbolinis signalas daugeliui piliečių. Dėl nedidelės sumos gali prasidėti ilgalaikė ir sudėtinga teisinė kova, kuri ne tik vargina, bet ir žemina pasitikėjimą teismų sistema. Indros žodžiai „man gėda gyventi Lietuvoje“ atspindi nusivylimą tuo, kaip veikia teismų mechanizmai, kurie turėtų būti paskutinė garantija piliečių teisių apsaugai.

Tamašauskienės istorija primena, kad net mažiausi sprendimai gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimui ir pasitikėjimui teisingumu. Šiuo atveju – biblioteka, kuri turėjo būti vieta, kurioje skatinamas žinojimas ir teisėtumas, tapo teisinio konflikto epicentru, o bibliotekininkės patirtis – perspėjimu, kad Lietuvos teismų sistema kartais gali pasirodyti neproporcinga ir neįvertinti tikros bylos esmės.

Danielius.net