Merkiniškio Valdo Pilkausko rankose portretas gimsta per 15 minučių

Valdas Pilkauskas, 67-erių senjoras gyvenantis Vilniuje. Piešia kasdien. Bent po 20-30 minučių. „Jeigu kažkam patiko mano piešiniai, aš džiaugiuosi. Ir nelaikau savęs dailininku, nes fiksuoti faktą dar ne menas.“, – sako Valdas, sulaukiantis nuoširdžių žmonių padėkų už portretus.  Jo darbai dažniausiai nupiešti pieštukais, tušu ar pastele. Tai greiti eskizai, pasižymintys minimalistiniais elementais, bet atskleidžia žmogaus charakterį ir traukia akį. Vyras nupiešęs ir savo autoportretą su ant nosies kabančiais akiniais ir mįslingai žvelgiantis į žiūrovą.

V. Pilkauskas kilęs iš Merkinės.  Čia 1977 metais baigė vidurinius mokslus, išvyko į Vilnių. Turintis polinkį į menus,  tačiau gerai besimokantis tiksliuosius dalykus, paragintas vieno architekto, Valdas pasirinko architektūros studijas. „Mokytis buvo sunku. Daug juodo darbo“, – prisimena pašnekovas, architektūros mokslus krimtęs tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Gedimino technikos universitetas). Po mokslų V. Pilkauskas gavo paskyrimą  dirbti Vilniuje,  čia įleido šaknis ir gyvena iki šiol. Valdas atviras – jokių ypatingų statinių nesukūrė, bet savo namą susiprojektavo pats.

Karantinas paskatino piešti

Pašnekovas pripažįsta, kad buvo ilgas laikas, kuomet į rankas pieštuko neėmė. Tačiau atėjus Covidui ir karantinui, paragintas draugo E.Vidrinsko, Valdas vėl į rankas paėmė piešimo priemones. „Per karantiną neturėjau ką veikti, tai pradėjau piešti“, – sako vyras, tuo metu neatsargiai pažadėjęs grupiokui nupiešti senąsias Vilniaus bažnyčias. Jų buvo 38. Beveik visas jas vyras per 3 mėnesius ir nupiešė. „Mano piešiniai greiti  – piešiami paprastu pieštukus, tušu, kreida, anglimi. Mėgstu piešti ant tonuoto popieriaus, tai leidžia panaudoti ir baltą spalvą“, – sako Valdas. Piešinys vyro rankose gimsta per 15 – 30 min.  Pajautęs piešimo aistrą, Valdas plėtė ir piešinių tematiką. Šalia urbanistinių peizažų atsirado žmonių portretai, gyvūnai. „Kas man įdomu, tą ir piešiu“, – tvirtina pašnekovas ir tęsia: „Greitam priešinimui daug priemonių nereikia. Užtenka vieno kito brūkšnelio žmogaus charakteriui atskleisti ir nuotaikai pagauti“. Valdas mano, kad smagiausia piešti ,,iš natūros“, bet tai didelė prabanga – tam reikia bent minimalios studijos, o ir susikviesti ,,pozuotojus“ užduotis praktiškai nereali… Dažniausiai piešia ant A4 formato lapų, jam toks formatas patogiausias, nes nereikalingas molbertas, užtenka bloknoto ar kokio kietesnio pagrindo.

           
V. Pilkauskas nupieštais darbais dalinasi socialiniuose tinkluose. Portretai išskirtiniai, kūrybiški, perteikiantys žmonių charakterį, žvilgsnį. Vyras nupiešė Merkinės ir jos apylinkių piešinių ciklą.  Ne tik nupiešė, bet ir surengė merkiniškiams šių darbų parodą „Merkinė pieštuku“. Vėliau nupiešė virš 80 Merkinės mokytojų portretų. „Mano tėvai buvo mokytojai, tad piešdamas mokytojus išreiškiau savo pagarbą ir padėką pedagogams“. Valdas sako, kad kitą kartą nupiešti žmogų yra kur kas lengviau, nei jam perduoti piešinį. Tam labai pasitarnauja Merkinėje, jo tėviškės daugiabutyje, esanti atvira pašto dėžutė – parvykęs jis ten dažnai palieka piešinius įvairiems žmonėms. O vėliau, tarsi padėkos ženklą, jis randa arbatą, kavą ar šokoladą.

Nupieštus portretus vyras skaičiuoja šimtais. Pasakodamas apie savo darbus, Valdas džiaugiasi neseniai baigtais piešti Dzūkijos audėjų portretais.

Danielius Jakubavičius