Miroslavo seniūnija – modernus kraštas ar tyliai senstanti provincija?

Neseniai pradėjusi
dirbti Miroslavo seniūnė Oksana ČEPONIENĖ šiuose kraštuose – ne naujokė,
pažįsta žmones, yra pasirengusi jiems padėti, tačiau neslepia, kad užimant
tokias pareigas yra ir baimės, ir dar nežinomų dalykų. Tad su naująja seniūne
ir kalbamės apie tai, kokia ta Miroslavo seniūnija – didelių pokyčių
sulaukianti perspektyvi vieta gyventi ar tyliai senstanti provincija? 

– Kas
paskatino Jus dalyvauti konkurse Miroslavo seniūnės pareigoms užimti? Juk
turėjote gerą darbą? Siekėte karjeros?

– Svarbiausia gal
būtų tai, kad esu šios seniūnijos gyventoja. Jau 5 metai dirbu šioje
seniūnijoje, žinau daugumą problemų ir manau, kad  galiu prisidėti prie jų sprendimo. Pastaruosius
metus gyvenome be nuolatinio seniūno, laikinasis vadovas „plėšėsi“ tarp dviejų
seniūnijų. Jau maždaug metai laiko tenka susidurti su šiuo darbu, kadangi
neturėjome seniūno. Pagalvojusi nusprendžiau, kad galbūt verta dalyvauti
valstybės tarnybos konkurse, išbandyti savo žinias ir gebėjimus. Džiaugiuosi –
man pasisekė, įveikiau kitus pretendentus į šį postą.

– Kol kas
dar negalime klausti apie Jūsų nuveiktus darbus seniūnijoje, todėl klausiame
kitaip: kokius tikslus esate išsikėlusi, kokius darbus norite nuveikti, būdama
šiose pareigose?

– Pirmiausia noriu
suformuoti visą komandą – darbo kolektyvą, kuriuo galėčiau pasitikėti. Bendraudama
su gyventojais, stengiuosi išklausyti jų norus bei problemas. Su dauguma
seniūnijos žmonių jau esu bendravusi, kai dirbau Žemės ūkio skyriuje.

Manau, kad tikrai nebus
lengva, nes tai didelė seniūnija, daug gyventojų,  kurių poreikiai ir svajonės kartais netgi
atrodo nerealūs, o jeigu ir galėtų būti įgyvendinami, tai tikrai ne šiandien ar
rytoj. Vis dėlto, labai tikiuosi, kad man pavyks susitvarkyti su įvairiais
iššūkiais, nes ir pati noriu, kad žmonės gyventų gražiau, patogiau, moderniau.
Savivaldybės vadovai taip pat pritaria šiai veiklos krypčiai ir stengiasi
visokeriopai padėti.

Taip, baimės turiu
– ne viską dar žinau seniūnijoje, ne visos problemos aiškios, bet tikrai žinau,
kad išsiaiškinsiu! Stengiuosi su žmonėmis būti nuoširdi, mano komunikabilumas
padeda lengvai užmegzti ryšį, aptarti net apie opius reikalus.

– Sakėte,
kad kelių tvarkymas yra tema, dėl kuriuos sulaukiate daugiausia nusiskundimų,
tačiau jau daug seniūnijos kelių yra išasfaltuoti, sutvarkyti.

– Taip, man smagu,
jog Miroslavo seniūnijoje lieka vis mažiau neasfaltuotų kelių. Kalbėjausi su
savivaldybės meru Algirdu Vrubliausku, administracijos direktore Gintare
Jociunskaite, jie sako, kad planuojama asfaltuoti bei žvyruoti ir likusius
seniūnijos kelius.

Šiuo metu vyksta
kelio asfaltavimo darbai Mociškėnų kaime. Šiemet čia planuojama nutiesti trumpą
atkarpą, o vėliau pabaigti ir likusią asfaltuoti. Laukinčiai-Laukintukai
atkarpa irgi pradėta asfaltuoti. Čia taip pat yra projektuojama ir planuojama
nutiesti ilgą asfalto atkarpą. Neseniai išasfaltuotas kelias nuo Kumečių per
Viešnagius į Atesninkus. Ankstesniais metais išasfaltuota dalis kelio
Mankūnai-Miroslavas (Liepų g.), rangovai projektuoja ir likusią asfalto dalį nuo
Mankūnų iki Miroslavo. Išasfaltuoti keliai Miroslavas-Jurgiškiai,
Luksnėnai-Kurnėnai-Laburdiškės (Ežero g.), Papėčiai-Obelninkėliai (Piliakalnio
g,), Varnagiriai-Remeikiai. Kumečių Kreivoji ir Dvaro g. bei Miroslavo
Vienuolyno ir Dainavos g. buvo nutiestas išlyginamasis sluoksnis. Seimeniškių
kaime yra išasfaltuota daug atkarpų, planuose yra ir toliau tvarkyti šį ruožą.
Galiausiai – kelio Cigoniškiai-Obelninkėliai ruožas, dėl kurio labai prašė
žmonės, buvo sutvarkytas. Tad Miroslavo seniūnijos gyventojai negali skųstis,
jog keliams neskiriama dėmesio, bet, žinote, kai yra gerai – visada žmonės nori
dar geriau. Kaip seniūnė, noriu pastebėti, kad kelių tvarkymas yra labai
brangus dalykas, todėl raginu pačius gyventojus tausoti, atsakingai naudoti
bendrus kelius. 

– Geri
keliai, infrastruktūra, gražus kraštovaizdis, arti miesto – ar todėl Miroslavo
seniūnija tampa vis patrauklesnė naujakuriams?

– Miroslavas
kasmet vis modernesnis ir gražesnis. Šiuo metu seniūnijoje tikrai yra nemažai
jaunų šeimų, kurios čia statosi namus, augina vaikus. Vien praėjusiais metais Alytaus
rajono savivaldybės teikiama finansine paskata įsigyti pirmąjį būstą
seniūnijoje pasinaudojo 6 šeimos. Yra įsteigtas Jaunimo dienos ir Šeimos
centras, neseniai renovuota gimnazija. Joje – atnaujintas ikimokyklinis
skyrius: įsigyti baldai ir edukacinės priemonės grupių patalpoms įrengti. Taip
pat sutvarkytos edukacinės erdvės lauke, kurių dėka vaikams sukuriama galimybė
atskleisti savo kūrybiškumą. Gimnazijoje įrengta
saulės fotovoltinė elektrinė, kurios pagaminta elektros energija naudojama
vidaus reikmėms. Gerinant mokinių pasiekimus, gimnazijoje įdiegtas kokybės
krepšelis 5–8 klasių mokiniams.

Statoma nauja ambulatorija.
Joje gyventojams bus sudarytos geresnės sąlygos gauti įvairias sveikatos
priežiūros paslaugas, o darbuotojams talkins moderni įranga, gerai įrengti
kabinetai. Turime ir senelių globos namus, kuriuose mūsų seneliai nesibaimina
dėl pabrangusių elektros ar šildymo kainų, nes yra viskuo aprūpinti,
prižiūrėti, gyvena šiltai. Ant pastato stogo taip pat įrengta saulės elektrinė,
o už patalpų šildymą „atsakingas“ alternatyvus pilnai automatizuotas šilumos gamybos
įrenginys – šilumos siurblys oras–vanduo. Globos namuose šiuo
metu stacionarios socialinės paslaugos teikiamos 49-iems Alytaus rajono
gyventojams. 

– Kokios
darbo vietos siūlomos Miroslavo seniūnijos gyventojams? Ar apskirtai čia
įmanoma susirasti darbą?

– Taip, turime
nemažai įmonių, todėl ir darbo vietų atsiranda daugiau. Pvz., Miroslave ir
Zizėnuose įsikūręs Bakšių ūkis augina daržoves – nuo bulvių, svogūnų iki
braškių, kurių galima įsigyti Alytaus turguje. „Šilo uoga“ Zizėnuose augina
šilauoges. Beje, jie vieninteliai rajone, o gal ir visoje Pietų Lietuvoje yra
įrengę prekybos vietą, paremtą pasitikėjimu pirkėjais: šalia kelio esančiame
kioske kiekvieną rytą paliekamos dėžutės pilnos uogų – sustojai, pasiėmei kiek
nori, o pinigus palieki specialioje dėžutėje. Šalia nurodyta ir sąskaita, į
kuri galima pervesti pinigus, jeigu vietoje neturi grynųjų. Panašu, kad tokia
prekyba pasiteisino, nes apie pietus matau, kad kioskelio lentynos jau beveik
tuščios.

Turime itin
populiarią produkciją gaminančią įmonę „Dvaro mėsa“. Geistariškėse, Plytinės g.
prie įmonės parduotuvės visada nusidriekia eilė norinčių įsigyti „Dvaro mėsa“
gaminių.

Balkūnuose
įsikūrusi įmonė „Dzūkijos baldai“, pačiame Miroslave populiarią kepyklėlę
„Pupa“ turi atidariusi Rima Petrašiūnienė. Geistraiškėse neseniai atsidarė dar
viena kepyklėlė – „Tu saldi“. Čia pat įsikūrusi bendrovė „Mr. Clay“ – molio
tinko ir molio dažų įmonė. Tad verslas plečiasi, ir darbo vietų galima rasti.

Daugelyje darbų
seniūnijai tradiciškai talkina mūsų ūkininkai – Saulius Valūnas, Lina ir Jonas
Vertinskai, Alvydas Kėrys, Saulius Dulskis, Gintaras Kavaliauskas. Jie ne tik
duoda darbo vietiniams gyventojams, bet prireikus ir sniegą nuo kelio padeda
nuvalyti.

– Seniūnijoje
turite tikrai gražių vietų. Kaip manote, ar užtenka tik tvarkyti jų aplinką, ar
reiktų sugalvoti kokių nors naujovių, kurios labiau trauktų lankytojus į šias
vietas?

– Turiu minčių dėl
Kaukų ir Obelytės piliakalnių – čia labai graži gamta, sutvarkius ir pritaikius
ją susibūrimams, manau ateityje galėtų vykti daugiau renginių.

Mūsų seniūnijai
priklauso ir Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla. Dabar ji sutvarkyta, vyksta
įvairūs renginiai – koncertai, parodos, edukacijos, nuolat atvyksta turistų
grupės. Čia lankytojai gali ir skaniai pavalgyti, ir turiningai praleisti
laiką, o jaunimas dėl mokyklos ir jos aplinkos grožio dažnai čia užsuka tiesiog
nusifotografuoti. Norėčiau, kad net trumpai sustoję keliautojai galėtų
prisiliesti prie šio pastato istorijos, mūsų krašto kultūros, įsitraukti į
interaktyvias veiklas.

Panašiu tikslu –
tiesiog nusifotografuoti žmonės važiuodavo prie Kumečio krioklio, tačiau jo
aplinka buvo apleista, prieiti prie upelio buvo nesaugu. Savivaldybės vadovų
iniciatyva šis gražus Miroslavo seniūnijos kampelis jau tvarkomas. Išasfaltavus
kelią, įrengti užtvankos atitvarai, nauji laiptai, kuriais galima nusileisti
arčiau krioklio, baigiama įrengti vasaros poilsio ir maudymosi vieta. Galbūt
vietos verslininkai sugalvos čia pasiūlyti kokių nors pramogų ar greitojo
maisto paslaugų, tada Kumečių krioklys taps dar populiaresnis, pritrauks
daugiau lankytojų. 

– O kaip
Miroslavo seniūnijos gyventojai leidžia laisvalaikį? Ar jie aktyvūs,
bendruomeniški?

– Taip žinoma!
Daug žmonių po darbo lanko repeticijas įvairiose meno saviveiklos kolektyvuose.
Išskirčiau šokių kolektyvą „Svirtis“ ir vokalinę grupę „Bent“, ansambliuose
„Ragilė“ ir „Vijūnė“ ir aš pati dainuoju (juokiasi). Kumečiuose turime
energingą kapelą „Kaimynai“, trio „ Jaunystės godos“, Parėčėnuose skamba „Šilo
aidas“.

Ir bendruomenės mūsų
veiklios, kasmet kiekviena bendruomenė rengia savo šventes, dalyvauja įvairiose
akcijose. Tai Kumečių, Parėčėnų „Mažoji sodybėlė“, Vankiškių, Miroslavo
„Svirtis“ bendruomenės. Vasaros pabaigoje jos suvienija jėgas, ir visą
seniūniją sujungia bendra šventė „Širdim tave apkabinsiu“. Matau daug veiklaus,
energingo jaunimo, todėl tikiu, kad Miroslavo seniūnija turi gerą perspektyvą,
ir tai tikrai ne senstanti provincija. 

– Ačiū už
pokalbį!

Nuotr.
Miroslavo seniūnija

Naujai
nutiestas kelias prie Kumečių krioklio

Naujos
ambulatorijos statybos Miroslave

Administracijos
direktorė G. Jociunskaitė, Miroslavo seniūnė O. Čeponienė ir meras A.
Vrubliauskas apžiūri Kumečių krioklį

Parengė
Alytaus rajono savivaldybės Komunikacijos skyrius