Nukrypę ir ekstremalūs orai: tai koks bus gruodis?

Po neramios ir sniegingos praėjusios savaitės į Lietuvą grįžta ramūs, debesuoti ir vidutiniškai šilti orai, teigia klimatologas Gintautas Stankūnavičius. Pasak jo, po šaltesnio nei įprasta lapkričio netrūksta spėlionių, kokia žiema laukia, o kai kurie jau kalba ir apie galimus keliolikos laipsnių šalčius.

Orai nukrypo nuo įprastų normų

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas pastebi, kad prasidėjus kalendorinei žiemai žiemiški orai tarsi pasitraukė.
„Vieni sako, kad grįžo niūrūs, cepelininiu dangumi pridengti orai su silpnais krituliais, kiti – kad po šalčių jaučiasi lyg pavasarį. Dar kiti tai vadina eiliniu atlydžiu, kurių per žiemą gali būti iki keliolikos“, – komentavo G. Stankūnavičius.

Pasak jo, paskutinės dešimt lapkričio dienų beveik visoje Europoje buvo šaltesnės nei įprastai. Lietuvoje temperatūra nukrito 0,9–2,6 °C žemiau normos, o kai kur, pavyzdžiui, Prancūzijos Centriniame masyve, net 8 °C žemiau. Šalta buvo ir Ispanijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje bei šiaurinėje Italijoje.

Tuo pat metu gerokai šilčiau nei įprasta buvo pietinėje Ukrainoje, Balkanuose, dalyje Turkijos, Arkties regione, Kazachstane ir pietinėje Sibiro dalyje. Tokį kontrastą lėmė mažai judrus aukštuminis slėnis, nusitęsęs nuo šiaurinės Skandinavijos iki šiaurinės Afrikos.

Atnešė ekstremalių reiškinių

Aukštuminio slėnio vakariniu pakraščiu šaltas poliarinis oras iš Atlanto keliavo Viduržemio jūros link, o rytiniu pakraščiu šiltas oras iš subtropikų judėjo Juodosios jūros regiono kryptimi.
„Toks intensyvus oro masių apsikeitimas negalėjo praeiti be ekstremalių reiškinių“, – aiškino klimatologas.

Centrinėje Viduržemio jūros dalyje iškrito itin gausūs krituliai, susidarė palankios sąlygos ciklonams. Vietomis kalnuose iškrito gausus sniegas, pūtė štorminis vėjas, kai kur susiformavo viesulai, o Balkanų pusiasalyje kilo staigūs potvyniai. Ankstyvas sniegas pasirodė net kai kuriuose Vidurio Europos lygumų regionuose.

Ar sniegas Lietuvoje buvo ankstyvas?

Lietuvoje pasirodęs sniegas, anot G. Stankūnavičiaus, nebuvo ankstyvas, tačiau dalį gyventojų jis galėjo nustebinti – dėl klimato kaitos jau įprasta, kad sniego danga susiformuoja vėliau arba žiema būna beveik besniegė.

Praėjusią savaitę skambėjo įspėjimai apie sudėtingas sąlygas: gausų snygį, šlapio sniego apdrabą, lijundrą, plikledį bei stiprų vėją. Tai buvo susiję su ciklonu, antradienį susiformavusiu virš Adrijos jūros. Jis sparčiai stiprėjo ir judėjo Šiaurės rytų kryptimi. Trečiadienį pasiekė Karpatus, kur smarkiai snigo, o vakare įžengė į pietinę Lietuvą.

Ciklonui užtrukus beveik parą, pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje susiformavo laikina 12–18 cm sniego danga. Marijampolės, Vilkaviškio ir Kalvarijos apylinkėse iki šiol išlikęs 3–5 cm sluoksnis, tačiau jis per kelias dienas ištirps.

Prognozuojami ramūs ir šiltesni orai

Šiuo metu Europoje orus lemia du pagrindiniai centrai: gilus ciklonas virš Šiaurės rytų Atlanto ir aukšto slėgio gūbrys, kurio centras yra virš šiaurinio Kazachstano. Artimiausiomis dienomis ciklonas silps ir trauksis link Norvegijos, o anticiklonas stiprės. Taip susiformuos platus pietų–šiaurės krypties oro srautas, lemsiantis ramesnius, debesuotus ir vidutiniškai šiltus orus didelėje Europos dalyje.

Antroje savaitės pusėje iš Biskajos įlankos į Pietų Europą slinks dar vienas aktyvus ciklonas, atnešiantis lietų nuo rytinės Ispanijos iki Egėjo jūros, o kalnuose – sniegą.

Ko tikėtis Lietuvoje?

Lietuvoje visą savaitę vyraus silpnas ar vidutinio stiprumo pietų ir pietryčių vėjas, didelis debesuotumas, daug kur – rūkas. Vidutinė oro temperatūra bus teigiama, o nakties ir dienos skirtumai menki. Iki savaitgalio šils dar labiau. Žymesnių kritulių nesitikima.

Kitą savaitę oras taip pat išliks vidutiniškai šiltas, tačiau kritulių tikimybė padidės – galimi ir mišrūs krituliai.

Ilgalaikės prognozės rodo, kad gruodis Lietuvoje turėtų būti 1–3 °C šiltesnis už daugiametį vidurkį, o kritulių – mažiau nei įprastai.

Agrobite.lt nuotrauka