Paminėtos 80-osios Pirčiupių kaimo tragedijos metinės
Praėjo 80 metų, kai 1944 m. birželio 3 d. ankstų rytą nacių SS baudėjai, keršydami už raudonųjų partizanų netoliese nukautus kelis Vermachto karius, apsupo kaimą ir, suvarę į kluonus, gyvus sudegino 119 nekaltų žmonių.
Šios sukakties minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Valkininkų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčioje, kurias aukojo parapijos klebonas Almantas Kibirkštis.
Vėliau minėjimas persikėlė prie Pirčiupių kaimo tragediją primenančio paminklo „Pirčiupių motina“. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Juozas Baublys, Angelė Jakavonytė, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, vicemeras Tomas Šimukonis, administracijos direktorė Vilma Miškinienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys, Valkininkų seniūnijos seniūnas Antanas Juknevičius padėjo gėles prie paminklo ir šalia esančios memorialinės sienos.
Varėnos rajono savivaldybės meras A. Kašėta teigė, kad Pirčiupių istoriją galėtų lyginti su pačiais žinomiausiais ir tragiškiausiais įvykiais Prancūzijoje ar Italijoje, kuriuos vykdė naciai ir net su šių laikų aktualijomis – Bučos (Ukraina) įvykiais: „Tai vienas šiurpiausių dvidešimto amžiaus Lietuvos istorijos įvykių. Dėkoju visiems renginio dalyviams, kurie neabejingi savo krašto ir Lietuvos istorijai“.
A. Bubnys pažymėjo, kad labai svarbu, jog pagerbimas ir atmintis nebūtų vien tik žodžiai: „Turime šią atmintį pagrįsti darbais, paminklais, parodomis, knygomis“.
Renginyje dalyvavo Varėnos „Ąžuolo“ ir Valkininkų gimnazijų vyresnių klasių moksleiviai su mokytojomis Virginija Samulevičiene bei Daiva Tamulevičiene.
Šios sukakties proga buvo pristatyta nauja knyga – „Pirčiupių tragedija“ (sudarytojai: Andrius Tumavičius, Rytas Narvydas, Arūnas Bubnys). Leidinys skirtas plačiau atskleisti Pirčiupių tragediją lėmusius įvykius.
Vėliau laukė konferencija, kurios metu skaityti pranešimai:
„Pirčiupių kaimo tragedija“ (pranešėjas Rytas Narvydas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas);
„Sovietų partizanai Rūdninkų girioje 1942–1944 m.“ (pranešėjas Andrius Tumavičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas);
„Vokiečių SS ir policijos 16-ojo pulko veiksmai Lietuvoje 1944 m. balandžio–liepos mėnesiais“ (pranešėjas dr. A. Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius).
Meninėje programoje pasirodė Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokinys Jokūbas Bakula, Merkinės V. Krėvės gimnazijos moksleivės Rugilė Sinkevičiūtė ir Austėja Tarailaitė.
Konferencijos metu veikė J. Čiurlionytės menų mokyklos ugdytinių paroda „Degantys Pirčiupiai“ (mokytoja Dalia Šemeškienė-Kleponytė) bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamo mokinių kūrybinių darbų konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ paroda „Lietuvos kelias: kovos ir netektys, sukūrusios laisvę“.
D. Šemeškienė-Kleponytė trumpai supažindino su paroda, kurioje eksponuojami jaunosios kartos kūriniai. Kartos, kuri, anot Dalios, nežino tos baisios istorijos, jie gimė taikoje ir laisvėje: „Neįsivaizduojate, kaip buvo sunku paaiškinti vaikams, kaip degė tie kiti vaikai. Noriu padėkoti pradinių klasių mokiniams, kurie labai nuoširdžiai išgyveno šiuos istorinius faktus. Taip pat už pagalbą dėkoju mokytojams Sigitai Cironkienei ir Vytautui Černiauskui“.
Pirčiupių kaimo tragedija įamžinta skulptoriaus Gedimo Jokūbonio skulptūroje „Pirčiupio motina“, Justino Marcinkevičiaus poemoje „Kraujas ir pelenai“, etnografiniame Zervynų kaime filmuotame režisieriaus Almanto Grikevičiaus filme „Faktas“.
1 Komentaras
Pati baisiausia, žiauriausia 21a.tragedija Palestinos žmonių Gazoje genocidas. Izrako sionistai bombarduoja, žudo, kankina (sodina ant kuolo, pjausto galūnes, apipila rūgštim, išima organus, marina badu, prievartauja, gyvus pūdo, kruvinus gyvus ir mirusius okupantai vežioja pririštus prie tankų Palestiniečius. O jūs visi sionistų subinlaižiai, bailiai tylite. Palestina 10000 metų to nepamirš.