Parlamentą gynusį auklėtinį primins atminimo lenta

Laima Stankevičiūtė “ŪP”

Trečiadienio popietė Alytaus Dainavos pagrindinėje mokykloje buvo iškilminga, viltinga ir graudi. Renovuotos, rūpestingai prižiūrimos mokyklos kiemelyje atidengta atminimo lenta auklėtiniui Artūrui Sakalauskui.

                      Spalio 26 – oji pasirinkta neatsitiktinai, tai Artūro, prieš 20 metų žuvusio ginant Lietuvos Aukščiausiąją  Tarybą – Atkuriamąjį Seimą, gimimo diena. Net 28 – ojo savo rudens nesulaukusį alytiškį provokatorių iš sovietų armijos specialiojo dalinio  kulka pakirto prie I – ojo budėtojų posto. Jau savo budėjimą baigęs savanoris bėgo padėti savo draugams.

                      Į svečius pas Dainavos mokyklos bendruomenę atvyko Artūro tėvai – Genovaitė ir Pranas Sakalauskai, sesuo su dukryte. Alytaus m. savivaldybės meras Feliksas Džiautas, savivaldybės tarnautojai. Didžiosios kunigaikštienės Birutės  motorizuotojo pėstininkų bataliono atstovai.

                      Dainavos pagrindinės mokyklos direktorius Petras Maroza pasveikino visus renginio dalyvius. Meras F. Džiautas, kurio specialybė – istorikas, kreipdamasis į moksleivius prabilo apie Lietuvos istorijos ir nepriklausomybės kovų svarbą.

                      Tuometės Alytaus 5 – osios vidurinės (Dabar – Dainavos pagrindinės) mokyklos,  kurioje 1970 m. – 81 m. mokėsi bei ją baigė A. Sakalauskas, kiemelyje atidengta atminimo lenta.

                      Toliau popietė tęsėsi mokyklos salėje, kur atsiminimais pasidalijo mama G. Sakalauskienė, bendraklasė Vilma Gudaitienė. Istorijos mokytojas Darius Navalinskas kalbėjo apie Lietuvą ir jos gynėjų reikšmę mūsų istorijoje.  

                      Alytaus m. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, rašytoja Elvyra Aleknavičienė moksleiviams sakė, kad mirusiems už laisvę – mirties nėra, juos lydi Aukščiausiojo palaima.

                      Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas A. Sakalausko tėvams palinkėjo ištvermės,  stiprybės ir didžiuotis sūnumi didvyriu.

                      Popietėje skambėjo eilėraščiai, kanklėmis atliekami muzikos kūriniai.

Po mirties A. Sakalauskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1 – ojo  laipsnio ordinu, Sausio 13 – osios ir Savanorio kariuomenės kūrėjo medaliais. Jis  palaidotas pačioje garbingiausioje Alytaus vietoje, Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje, šalia pirmojo žuvusio Lietuvos karininko Antano Juozapavaičiaus. Kasmet pamint   žūties metines vyksta futbolo turnyras. Parlamento gynėjo vardu pavadinta viena iš naujų Dzūkijos sostinės gatvių.

A. Sakalausko senelis, motinos tėvas Antanas Letkauskas, taip pat buvo Lietuvos savanoris, kariuomenės žvalgas, už drąsą kautynėse tapės Vyčio kryžiaus kavalieriumi. Taip gyvenimas lėmė, kad jo dukters Genutės šeima saugo du Vyčio kryžius.

(Inos Grigūnaitės nuotraukos)