Penktadienį Varėnoje vyks dailininko Broniaus Gražio darbų parodos “Medžio metai” atidarymas

Vaida Naruševičiūtė

Š. m. gegužės 11 d. (penktadienį) 16 val. Varėnos kultūros centro parodų salėje (J. Basanavičiaus g. 17) vyks žymaus Lietuvos dailininko Broniaus Gražio darbų parodos „Medžio metai“ atidarymas.

Bronius Gražys gimė 1952 m. Kaune. Mokėsi J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje. 1970 – 1976 m. studijavo tapybą Vilniaus valstybiniame dailės institute(dabar Vilniaus Dailės Akademija). Po studijų gyveno ir dirbo Varėnoje. Nuo 1985 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1990m. ,,Grupės 24“ narys. Nuo 1983m. Gyvena Vilniuje, dėsto Vilniaus dailės akademijoje. 1993m.suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas. Nuo 1975m. dalyvauja grupinėse ir tarptautinėse parodose. Surengė 19 personalinių parodų. Pelnęs apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. Paveikslų yra įsigiję muziejai bei privatūs asmenys.

2012 m. vasario mėn. sostinės ,,Pamėnkalnio“ galerijoje veikė B. Gražio tapybos paroda ,,Medžio Metai“, kurioje buvo parodyti pastarųjų metų kūriniai. Dalį minėtos parodos paveikslų galime matyti Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje. Kultūros savaitraštyje  ,,Literatūra ir Menas“ 2012 m. Nr 8. menotyrininkė Kristina Stančienė rašė… Nuvirtę seni milžinai ar ką tik nužudyti medžiai B. Gražio tapyboje persikūnija į monstrus, šiurpias pragaro išperas, statistus, vaizduojančius žmogaus egzistencijos dramas, ir komizmą, į nuolat  kažką (taip pat ir save) virškinančius organizmus. Arba į sceną išsirikiavusius artistus, nutviekstus nejaukios dirbtinės šviesos. Paveiksluose tarsi pasakojamas medžio gyvenimo ciklas – vienur jis vaizduojamas išdidžiai stovįs, lyg dekoratyvus ženklas, totemas, su permatoma šerdimi ir venomis pulsuojančiu raudonu krauju. Kitur – puošniai pūva, mirgėdamas smulkiausiomis faktūromis, daugybėmis skirtingų atspalvių potėpiais, potepėliais… Nepaprastas tas puvimas – didingas, iškilmingas, atsiduodantis prabanga. Tarsi pūtų nuo sosto nuverstas karaliaus lavonas, kurį dvariškiai aprėdė puošniausiais drabužiais, apkarstė ginklais ir regalijomis, ar ištisos kadaise žlugusios imperijos su jų nesuskaičiuojamais turtais… B. Gražys mus kaip reikiant priartina prie savo pamėgtos ir išradingai vaizduojamos miško paklotės. Galima sakyti, tiesiog įbeda nosis į tą nemaloniai knibždantį kirmėlyną, jame žiojinčias pavojingas kiaurymes, retai kada leisdamas išvysti tolimą horizontą, paganyti akis… Ta artima, neišvengiama akistata sukelia beviltiškumo jausmą.  Jei žvelgtume į tai, kas čia pavaizduota, pajustume tą pačią širdgėlą, su kuria  Antanas Baranauskas kadaise vaikščiojo po tyrais virtusį Anykščių šilelį… Žinoma, tapytojui skauda ne tik dėl miško – tai labiau dvasinės dabarties individo būsenos įvaizdžiai .

Paroda veiks iki birželio 7 d. Maloniai kviečiame!