Poetė, rašytoja Scholastika Kavaliauskienė džiaugiasi sulaukus pilnametystės

Poetė, rašytoja, Dzūkijos literatų klubo ,,Tėkmė‘‘ bei Butrimonių gimnazijos garbės galerijos narė Scholastika Kavaliauskienė juokauja, kad sulaukė pilnametystės – 18 metų. Iš tikrųjų moteris šiomis dienomis pasitiko 81-pirmąjį gimtadienį. „Kada ateina eilėraštis, jis man neduoda ramybės, kol jo viso neužrašau“, – savo žinoma poetė iš viso išleidusi 22 poezijos ir prozos knygas.

Scholastika gimė ir augo Klydžionių kaime, Alytaus rajone. Mokėsi Butrimonių vidurinėje mokykloje. Sekėsi gerai, o ir pramogoms – karstytis medžiuose – kieme užtekdavo laiko. „Geriausius pažymius gaudavau iš lietuvių kalbos, bet patiko visos pamokos, išskyrus matematiką“, – pasakoja Scholastika. Vaikystėje ne tik žaidė, bet ir sunkiai dirbo. „Trylikos metų padėjau tėvui rugius imti. Jis kirto pradalgius, o aš ėjau paskui jį ir juos rišau“, – prisimena S. Kavaliauskienė. Anksti neteko tėvo. Juos, 3 vaikus, Scholastikos mamai padėjo užauginti patėvis, kaip Scholastika sakė: „geras žmogus“.

Mokslai Dauguose

Jaunai mergaitei buvo gaila palikti nebaigtą Butrimonių vidurinę mokyklą.  Dėl pinigų trūkumo ji išvyko mokytis profesijos, Daugų žemės ūkio technikume įgijo agronomo specialybę. 6 metus dirbo agronome kolūkiuose Junčionyse ir Stakliškėse. Bet išvykimas į Daugus moteriai buvo lemtingas. Daugai jai dovanojo vyrą. „Mano meilė yra daugiškis, Algirdas Kavaliauskas, kilęs iš Daugų kaimo. Mes kartu mokėmės Daugų vakarinėje mokykloje, nes Butrimonyse baigiau tik 7 klases“, – pasakoja pašnekovė. Po mokslų Scholastika ir Algirdas greitai susituokė. Užaugino du vaikus: sūnų ir dukrą. Vyrui gavus darbą Alytaus medvilnės kombinate, jauna šeima persikėlė gyventi į Dzūkijos sostinę. Scholastika įsidarbino skaičiavimo stotyje buhaltere.

Poetė iš prigimties

Rašymas Scholastiką lydi nuo 3 klasės. Savo pirmąjį eilėraštį ji  parašė apie keturis Jonus klasiokus-peštukus ir už tai buvo apkumščiuota tų pačių Jonų. Įsidrąsinusi mergina savo kūrybą siuntė į tuometinį laikraštį „Komunistinis rytojus“, kuriame eilėraščiai buvo publikuojami Scholės Cibulskaitės vardu (Cibulskaitė mergautinė Scholastikos pavardė). „Vieno dalyko gailiuosi iki šiol. Tuo metu gavau kvietimą susitikti su žurnalų „Literatūra ir menas“, „Nemunas“ bei „Komunistinis rytojus“ atstovais, bet nenuėjau. Tą kvietimą esu išsaugojusi iki šiol“, – atsidūsta poetė.

Scholastika atvira, buvo etapas, kuomet nerašė. „Mano eilėraščius, publikuotus laikraštyje garsus poetas sukritikavo, sakydamas, kad Scholė C. taip rašė, Scholė C. kitaip rašė.  Dėl tos Scholė C. Dauguose iš manęs šaipėsi.  Sutikę pažįstami klausdavo Schole C., kaip gyveni?“, – nemalonia patirtimi pasidalijo rašytoja.

Eilėraščiai ir proza

Kuomet Scholastiką užplūsdavo įkvėpimas rašyti eilėraščius, ji net mesdavo darbus ir rašydavo, nes kitaip jos mintys ramybės nerasdavo. Per dieną ji parašydavo 4-5 eilėraščius. O proza jos gyvenime atsidaro po susitikimo su vyskupu Jonu Žemaičiu Meteliuose. Vyskupas pasiūlė Scholastikai parašyti prozos kygą apie Kryžų koplyčią. Pavykus pirmajai prozos knygai, paraginta dvasininkų ir aktyvių visuomenininkų ji iš viso parašė 5 prozos knygas: „Kryžių Švč. M. Marijos rožinio karalienės koplyčia“ (2005), „Alovės Švč. Trejybės bažnyčia“ (2007), „Ryliškiai. Gyvenimas Nemuno vingyje“ (2008), „Dar žydi sodai Navasoduos“, (2010), “Kur sruvena Vidupis” (2016).  Taip pat išleido vieną romaną „Vargo bitės“ (2013).

Rašytoja džiaugiasi, kad jos straipsnius šiuo metu publikuoja Punsko krašto lietuvių leidinys: „Jotvingių krašto paveldo metraštis“. „Rašau apie viską, Lietuvos žymius žmones, vietoves“, – pasakoja S. Kavaliauskienė. Siekiu, kad kita 23-ioji knyga apjungtų visus mano 18 straipsnių, nepasimestų.

Eilėraščiai dainos

Be visa šito, Sch. Kavaliauskienės kūryba paplito ir dar plačiau, kitą kartą net nežinant, kad tai jos indelis. Jos eilėraščius pavirtusiais dainomis, dainuoja daug šalies ansamblių ir kapelų. O moters kūriniams muziką sukūrė tokie iškilūs muzikai kaip Jonas Šukys, Genovaitė Švabienė ir Stasys Liupkevičius.

Iškili Alytaus poetė ir rašytoja Sch. Kavaliauskienė sako: Svajonių galima turėti daug, bet jos ne visą laiką išsipildo. Svarbiausia noriu, kad mano šeimai gerai sektųsi“. Ji džiaugiasi turėdama 4 anūkus ir 5 proanūkius, bei didelį kūrybinį užimtumą, neleidžiantį apkerpėti ir liūdėti. „Kaip gera pagaliau sulaukti išsvajotos pilnametystės ir daryti ką nori, ir kada nori“-plačia šypsena pokalbį baigia gerai Dzūkijoje žinoma Scholastika Kavaliauskienė.

Danielius Jakubavičius