Seimas atmetė prezidento veto dėl Baudžiamojo kodekso pataisų: sušvelnintos bausmės už piktnaudžiavimą pareigomis

Seimas po didelių debatų neva sušvelnino piktnaudžiavimo tarnyba bausmes. Kai patys Seimo nariai tūkstančius leidžia kanceliarinėms reikmėms naktimis ir nežinia kiek automobilių nuomojasi ir jas paskui pusvelčiui nusiperka, tai – normalu, o tarybos nariai, pasak jų, tai didžiausi vagys. Lietuvoje 60 savivaldybių, į teisėsaugos akiratį pateko 35 savivaldybės, ką veikia tada kitos 25? Kodėl toks kontrastas, niekas nenori pasisakyti. Na žinoma, nepatogu.

Ketvirtadienį parlamentarai atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto ir dar kartą patvirtino Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis sušvelninamos bausmės už politikų ir pareigūnų piktnaudžiavimą tarnyba. Pagal naujas nuostatas, šis nusikaltimas bus laikomas nebe sunkiu, o apysunkiu.

Už tai, kad pataisos būtų priimtos be pakeitimų, balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 33, susilaikė 3. Pagal Seimo statutą, pakartotinai svarstomas įstatymas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja daugiau nei pusė Seimo narių – bent 71 iš 141.

Palaikymas – iš valdančiųjų gretų

Balsų už veto atmetimą sulaukta iš visų frakcijų, tačiau aktyviausiai šią poziciją palaikė valdančiosios Socialdemokratų partijos, „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai. Vis dėlto viena socialdemokratė – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – susilaikė.

Daugiausia balsavusių prieš pataisas buvo tarp Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narių.

Prezidentas vetavo pataisas, argumentuodamas, kad jos gali apsunkinti ikiteisminių tyrimų eigą ir turėti neigiamų teisinių bei politinių padarinių. Pasak jo, nebuvo tinkamai įvertinta, kokią įtaką turės nusikaltimo sunkumo sumažinimas – tiek skiriant bausmes, tiek sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Veto taip pat pažymėta, kad bausmių švelninimas gali sudaryti prielaidas nutraukti taikomas kriminalinės žvalgybos priemones kai kuriuose tyrimuose.

Kritika: rizika rezonansinėms byloms

Konservatorė Agnė Bilotaitė teigė, kad pataisos gali paveikti rezonansines bylas, susijusias su savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimu.

„Valstybės tarnyboje galės dirbti asmenys, pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo, jau po ketverių metų“, – teigė A. Bilotaitė.

Demokratė Agnė Širinskienė prieš balsavimą kreipėsi į jaunųjų socialdemokratų atstovus, ragindama nebandyti „išsukti“ į skandalus įsivėlusių kolegų.

„Pagalvokite, kaip jūs, būdami švarūs ir nesusitepę, bandote išsukinėti kolegas“, – kalbėjo ji.

Švelnesnės bausmės ir trumpesni senaties terminai

Iki šiol už piktnaudžiavimą grėsė laisvės atėmimas iki 5 ar net 7 metų. Pagal naujas pataisas:

• Jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą patyrė valstybė, ES, tarptautinė organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, kaltininkui grės bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.
• Jei veikos tikslas buvo turtinė ar kitokia asmeninė nauda (be kyšininkavimo požymių), grės bauda arba laisvės atėmimas iki 6 metų (anksčiau – iki 7 metų).

Taip pat bus trumpinami senaties terminai, atsiras galimybė plačiau taikyti atleidimą nuo atsakomybės bei reikšmingai trumpės laikotarpis, kai asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Skubiai priimtas Kriminalinės žvalgybos įstatymo papildymas

Reaguodami į prezidento kritiką, Seimo nariai skubos tvarka priėmė pataisą, kuria papildytas Kriminalinės žvalgybos įstatymas – kad pareigūnai galėtų toliau naudoti žvalgybos priemones ikiteisminiuose tyrimuose ir po pakeitimų.

Pataisos paveiks „čekiukų“ bylas

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, šiuo metu vyksta ikiteisminiai tyrimai dėl galimo piktnaudžiavimo lėšomis net 35 savivaldybėse. Įtarimai pateikti daugiau kaip 30 asmenų, 12 bylų nagrinėjama teismuose, daugiau nei 20 politikų jau nuteisti.

STT įspėjo, kad dėl pataisų:

• Senaties terminas sutrumpės 3 metais.
• Bus lengviau taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
• Sutrumpės laikotarpis, per kurį asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Diskusijos Seime: ar bausmės buvo per griežtos?

Socialdemokratas Ruslanas Baranovas kėlė klausimą, ar politikai, negalėję pagrįsti 200–300 eurų išlaidų, tikrai nusipelno tokios griežtos bausmės, kaip šiuo metu numatyta:

„Bausmės dabar yra per griežtos. Mes gelbėjame ne tik mistinius čekiukininkus, bet ir tuos, kurie tvarkėsi kitaip. Tarp jų – Gintarė Skaistė, Andrius Bagdonas, Jurgita Šiugždinienė. Ji vienintelė atsistatydino. Visi kiti to nedarė, nes buvo kitokia tvarka. Tad moralinius pamokymus gal pasilikime kitai dienai“, – sakė jis.

Frakcijos „Nemuno aušra“ narys Raimondas Šukys pabrėžė, kad švelnesnės bausmės leistų teismams labiau individualizuoti sprendimus:

„Tai leis taikyti proporcingą bausmę – ne taip, kaip dabar, kai tiek kaltę pripažinęs ir pinigus grąžinęs asmuo, tiek 12 tūkst. eurų išleidęs ir nieko nepripažįstantis gauna labai panašias nuobaudas. Ir abiem skiriama papildoma bausmė – draudimas dirbti valstybės tarnyboje trejus ar ketverius metus“, – kalbėjo jis.