Siūlomas įvesti visuotinis gynybos mokestis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas teigia, kad tvarų gynybos finansavimą būtų galima užtikrinti įvedus visuotinį gynybos mokestį. Politikas žada šį klausimą iškelti premjerui Gintautui Paluckui.

„Asmeniškai manau, kad reikėtų vieno stipraus gynybos mokesčio, kurį mokėtų visi piliečiai – nuo studentų iki pensininkų ir įmonių“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Jeglinskas.

„Ar tai politiškai priimtina? Nesu tikras – gal ir ne, tačiau dar pamatysime, ką apie tai mano koalicija, premjeras ir Seimas“, – teigė jis. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys nurodė dar nesvarstęs, kaip tiksliai galėtų atrodyti visuotinis gynybos mokestis, tačiau pabrėžė, kad būtina aiški ir tvari gynybos finansavimo strategija, kuri neapsiribotų paskolomis.

„Būdų yra – mokestis galėtų būti apskaičiuojamas pagal pajamas, tačiau tai jau techniniai dalykai. Svarbiausias yra pats principas – ar sutinkame, kad visi piliečiai turėtų prisidėti prie gynybos finansavimo, kad apsaugotume savo laisvę? Aš manau, kad taip“, – pabrėžė G. Jeglinskas.

„Skolinimasis yra pirmasis žingsnis, kurį turėtume daryti finansuodami gynybą, tačiau be mokesčių pakeitimų nesukursime tvarios ir ilgalaikės saugumo finansavimo sistemos“, – aiškino jis.

NSGK pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Vokietijai paskelbus apie planus skolintis papildomų lėšų, Lietuvos skolinimosi sąlygos gali pablogėti. Pasak jo, norint užtikrinti tvarų gynybos finansavimą, būtini ryžtingi Vyriausybės sprendimai.

„Vokietija paskelbė 500 mlrd. eurų planą. Jie eis į rinką su didele paklausa, o mūsų keliems milijardams gali nelikti vietos arba skolinimosi kaina smarkiai išaugs. Situacija yra sudėtinga“, – pažymėjo G. Jeglinskas.

„Norisi aiškios ir stiprios strategijos iš premjero ir Vyriausybės – iš kur bus gaunami reikalingi pinigai“, – pridūrė jis.

Sausį posėdžiavusi Valstybės gynybos taryba (VGT) sutarė, kad 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet turėtų būti skiriama 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu šalies vadovas teigė, jog minėtu ketverių metų laikotarpiu reikėtų išlaikyti 5,5 proc. BVP finansavimo lygį. Papildomi asignavimai būtini siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.