Skaičiai apie mūsų atliekas: kiek šiukšlinome ir kiek mokėjome?

Kuo geresnis gyvenimas, tuo daugiau atliekų.
Skamba gal ir nelabai patraukliai, bet taip jau yra. Jei daugiau vartojame,
daugiau visko perkame, tai daugiau ir šiukšliname. Juk visi daiktai anksčiau ar
vėliau tampa atliekomis. O jų Alytaus regiono gyventojai pernai pagamino daugiau
nei ankstesniais metais.

Per 2017 metus regione susidarė ir buvo
sutvarkyta 81 tūkst. 374 tonos komunalinių atliekų. Tai –  puspenkto tūkstančio tonų daugiau nei 2016
metais.

Didėjantis atliekų kiekis rodo gerėjantį žmonių
pragyvenimo lygį, o mažesnis jų kiekis sąvartyne – išaugusį visuomenės
sąmoningumą.

Pernai Alytaus regioniniame sąvartyne pašalinta
tik kiek daugiau kaip 19, 7 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Tai –  3 proc. mažiau nei 2016 m. Visos kitos atliekos
buvo perdirbtos ar kitaip panaudotos. Jau antrus metus iš eilės regione
perdirbama daugiau kaip 60 proc. visų komunalinių atliekų.

Atliekų kiekis vienam statistiniam Alytaus
regiono gyventojui pernai siekė 470 kg per metus. 26 kg daugiau nei 2016
metais. 

Bendras pas gyventojus susidariusių rinkliava
apmokestintų komunalinių atliekų kiekis vidutiniškai vienam gyventojui regione siekė kiek
daugiau kaip 281 kg.

Atskirose regiono savivaldybėse jis buvo skirtingas.
Daugiausia rinkliava apmokestinamų atliekų vienam statistiniam gyventojui
susidarė Birštono (382 kg), Druskininkų (360 kg) ir Alytaus miesto (302 kg) savivaldybėse.

Mažiausias rinkliava apmokestinamų atliekų kiekis
pernai susidarė Lazdijų rajono ( beveik 225 kg/gyv.) ir Alytaus rajono (228
kg/gyv.) savivaldybėse. Prienų rajono savivaldybėje apmokestinamų atliekų
susidarė beveik 244, Varėnos rajono savivaldybėje – 248 kg vienam gyventojui
per metus.

Atlikti skaičiavimai rodo, kad per praėjusius
metus vienas statistinis regiono gyventojas vidutiniškai sumokėjo 23, 24 EUR
rinkliavą.

Statistiškai didžiausia vidutinė rinkliava teko
Varėnos rajono gyventojams – 26, 62 euro per metus. Statistinis Lazdijų rajono
gyventojas vidutiniškai per metus mokėjo 25, 19 euro, Alytaus rajono – 24, 87
euro.

Mažiausia vidutinė rinkliava teko Alytaus
miesto (21, 40 euro), Prienų rajono ir Birštono (21, 83 euro) savivaldybių
statistiniam gyventojui. Statistiniam Druskininkų savivaldybės gyventojui
pernai teko 22, 45 euro metinė rinkliava.

Vietine rinkliava yra apmokestinamos mišrios
komunalinės ir atskirai surinktos didžiosios bei žaliosios atliekos. Išrūšiuotos
pakuočių atliekos vietine rinkliava neapmokestinamos.

Nuo praėjusių metų vidurio, įgyvendinant Vyriausybės
nutarimą ir  įvedus dvinarę apmokėjimo už
atliekų tvarkymą sistemą, už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą mokama
kintamoji rinkliavos dalis ir pastoviosios dalies dedamoji. Didžiųjų ir žaliųjų
atliekų tvarkymas apmokestinamas tik pastoviąja dalimi. Tad išrūšiavus atliekas
rinkliava mažėja, nes mažėja kintamoji dalis.

Statistinė praėjusių metų duomenų analizė rodo,
kad rinkliavos dydis anaiptol nėra tiesiogiai susijęs su konkrečioje
savivaldybėje susidarančiu atliekų kiekiu. Akivaizdu, kad kaimiškų savivaldybių
gyventojams tenka didesnė rinkliavos našta, nes šiose savivaldybėse nėra daug
pramonės, verslo objektų, t.y. tų atliekų turėtojų, su kuriais gyventojai
dalintųsi atliekų tvarkymo kaštus, o jie, kaip numato teisės aktai, privalo
būti padengti vietinės rinkliavos lėšomis.