Žygis „Žalio velnio takais“

Donatas Suchockis

Šį savaitgalį vyko žygis skirtas 1863 m. sukilimo 150-osioms metinėms paminėti. Žygio dalyviai ir jų grupės per nurodytą laiką turėjo įveikti pasirinktas trasas: nuo Pastrėvio iki Abromiškių 13 km., nuo Abromiškių link Pastrėvio aplink Elektrėnų marias 25 km., nuo Velnio duobės iki Abromiškių 39 km ir 70 km atstumą pro Abromiškes. Žygį įveikti buvo galima pėsčiomis, dviračiais ir neįgaliųjų vežimėliais.

Siekdami susipažinti su Lietuvos kariuomenės istorija, tradicijomis, ugdyti patriotiškumą bei pilietiškumą žygyje „Žalio velnio takais“ dalyvavo ir didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotųjų pėstininkų bataliono kariai. Didžiąją daugumą žygiuojančių šį kartą sudarė šiuo metu batalione įgūdžius atnaujinantys rezervo kuopos kariai. Žygį įveikti pasiryžo 115 Birutės bataliono karių. Tris savaites karines žinias atnaujinti į DK Birutės MPB pašaukti buvę privalomosios tarnybos kariai, be įprastų pratybų, susijusių su ginkluote ir mūšio taktika, savaitgalį turėjo progą išmėginti savo jėgas įveikdami pėsčiomis 25 km atstumą. Maršrutas vedė išskirtinio grožio maršrutu, piliakalniai, ežerai, miškingos vietovės, Velnio duobė ir kiti ne ką mažiau įdomūs objektai neleido nuobodžiauti einant žygį ir atstumas nejučia ištirpo. Žygyje, gausios karių kuopos tarpe, ėjo ir laikinai bataliono vado pareigas einantis majoras Linas Pakutka. Po žygio uždavėme vadui keletą klausimų:

Tamsta majore, kaip kilo idėja dalyvauti šiame žygyje su rezervo kuopos kariais?

„Idėja kilo peržvelgus paruoštą rezervo karių rengimo programą, kurioje buvo numatytos paskaitos, kurių tikslas – supažindinti karius su karybos istorija ir Lietuvos kariuomenės istorija. Pamaniau, kad tvarkaraštyje turėtų atsirasti paskaita apie partizanines kovas. Vėliau prisiminiau, kad bataliono kariai ir žygeivių klubas dalyvavo liepos 6 d. žygyje „Dzūkų kovos keliais“, pamaniau gaila, jog rezervo kariai atvyksta pas mus savaitę vėliau ir negalės pamatyti to, ko jų tarnybos metu nebuvo. Bet kuriuo atveju pamaniau, kad patiems iš arti pamatyti istorines partizanų pasipriešinimo vietas būtų žymiai įdomiau. Be to, taip galima būtų pagerbti tuos, kurių dėka mes šiandien esame čia ir turime naujai atgimusį Birutės batalioną. Buvau beveik jau bepamirštąs apie neįgyvendinamą dalyką ir savaitgalį tvarkaraštyje atsirado „Ulono takas“, kuris turėjo tapti išbandymu kiekvienam rezervo kariui, juolab, kad dauguma jų apie 10 ir daugiau metų neturėjo nieko bendro su kariuomene. Tačiau netikėtai sužinojau apie kitą žygį, kuris skirtas Elektrėnų krašto partizanams pagerbti ir atminti. Pradėjus domėtis, sužinojome, kad žygį organizuoja Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga. Kreipėmės į kpt. Vytautą Šareiką, kuris mielai sutiko priimti gausų būrį Birutės bataliono karių – viso 115 karių. Papasakojus apie mūsų karių žygio tikslą, kuris sutapo su organizatorių tikslais, t.y. ugdyti karių patriotiškumą, pilietiškumą, ištikimybę bei tautiškumą, taip pat susipažinti su Lietuvos kariuomenės istorija, tradicijomis, mielai sutiko pakoreguoti žygio maršrutą, kuris sudarė 25 km ir leido aplankyti autentiškas partizanų kovos vietas, tame tarpe ir „Žalio velnio“ bunkerį Jagėlonių miške. Norėčiau paminėti, kad prieš galutinai apsisprendžiant dėl dalyvavimo žygyje, kalbėjausi su rezervo kariais, kurie labai palaikė tokią idėją ir žygyje dalyvavo savanoriškai.“

Kuo naudingas šis žygis buvo kariams, kartojantiems karybos įgūdžius?

„Kariai pamatė kaip per 10 metų pasikeitusi kariuomenė, pamatė kaip yra puoselėjamos tradicijos, koks skiriamas dėmesys istorijai ir laisvės kovoms atminti. Kariai turėjo galimybę pamatyti, kad žygyje dalyvauja ne tik kariuomenės atstovai, bet ir civiliai žmonės, kuriems patinka ne tik aktyvus laisvalaikio leidimo būdas, bet jie supranta, kad tokiu būdu jie pagerbia tuos, kurie atidavė savo gyvybę už mūsų laisvę. Kita vertus, žygio metu, matant istorines vietas, nori ar nenori pagalvoji kokiomis sąlygomis žmonės kovojo, kaip gyveno ir buvo pasiryžę kovoti net žinodami, kad namo ko gero niekada negrįš. Be to, teko įveikti 25 km per nepilnas 5 valandas, kariai pajautė vienybės jausmą žygiuojant su vėliava priešakyje. O matant kaip pakeliui sutikti žmonės sveikina Lietuvos karius, apima didingas jausmas sau, tai ką tu darai. Galiausiai supranti, kad esi gerbiamas ir matomas visuomenėje. Visa tai suteikia pasitikėjimo ir pasididžiavimo jausmą kiekvienam kariui, to ko negali perteikti net ir geriausiai pristatyta paskaita klasėje.“

Kokie įsimintiniausi įspūdžiai po žygio?

„Vietinių žmonių palaikymas, sveikinimas, plojimai. Rezervo karių branda ir tikslo siekimas, nes žygį baigė visi jį pradėję kariai. Labai džiaugsiuosi, jei ateityje žygiuose teks pamatyti šiuos rezervo karius jau žygiuojančius su savo šeimomis.“

Informacija l. e. BMPB S5 viršininko pareigas vyresnysis leitenantas Donatas Suchockis

Nuotraukos leitenantas Ignas Jackūnas