Valkininkų krašto jaunieji bibliotekos skaitytojai pėsčiomis ėjo į “Ežio dvarą”

Kiekvienais metais Valkininkų bibliotekos, Valkininkų kultūros centro ir Naujųjų Valkininkų bibliotekos darbuotojos, šią dieną stengiasi paminėti netradiciškai, kad ir mažesniems ir didesniems vaikams ši diena būtų tikra šventė.

Šiais metais ėjome pėsčiomis į „Ežio dvarą“.

Valkininkiečiai kelionę pradėjo Degsnių kaime ir tęsė ją per Pūčkornių kaimą. Kad kelionė būtų įdomesnė, Jolanta vaikams papasakojo apie šių kaimų istorinę praeitį, žmonių likimus.

Naujųjų Valkininkų bibliotekos jaunieji skaitytojai, mažiausiai buvo keturi metukai ir į ekskursiją ji ėjo su mama, kelionę pradėjo nuo bibliotekos.Ėjome per mišką, praėjome akmenim grįstu keliu, kuriuo senovėje važinėjo didikai. Priėję Spenglos upelį, truputėlį pailsėję, kelionę tęsėme toliau.

Išėję iš skirtingų vietų, vienu metu visi susitikome Pūčkornių kaime ir toliau kelionę į Vaitakarčmio kaimą tęsėme kartu. Gabrielė pririnko lauko gėlių ir įteikė jas mus pasitikusiai  SofijaiVainilaitienei. Įėję pro “Vario vartelius“, priėjome prie „Vaivorykščių audėjos“ sūpynių, susitikome lydeką iš „Karaliaus žento“ ir sustojome prie „ Ežio namo“. Po ilgokos kelionės vaikai pailsėjo, pasistiprino ir smagiai leido laiką šokinėdami ant batuto, lipdami į namelį ir čiuoždami stulpu žemyn, supdamiesi ant lydekos. Ne vienas ir kojas sušlapo neišlaikęs pusiausvyros.Pusvalandį nuleidę garą, sėdome visi į bendrą ratą ir klausėme Sofijos Vainilaitienės pasakojimų apie rašytoją Martyną Vainilaitį, apie jo parašytas knygas, pagal knygų herojus sukurtas skulptūras.

Linas ir Danielius įrodydami, kad tikrai mėgsta skaityti Martyno Vainilaičio knygutes , padeklamavo, Šarūnė ,Žilvinas ir Evaldas, paskaitė eilėraščius apie gegutę, boružėlę ir katinėlį.

 „ Alkinukių“ mergaitės skaitė eiliuotą „ Ežio namą‘ istoriją. Visi vaikai gavo dovanų- knygučių. Neliko nuskriaustos ir vyresnės Martyno Vainilaičio kūrybos gerbėjos- Aurelija, Jolanta, Danutė ir Donata.Visos gavo dovanų po knygą su Sofijos Vainilaitienėspalinkėjimais.Pasidžiaugę dovanomis, aplankėme Martyno Vainilaičio muziejų, pasigrožėjome Sofijos išmargintu kuparu, senovine spinta, palikę įrašus svečių knygoje, išėjome į kiemą kur „ Alkinukių“ šokių grupės mergaitės padovanojo sodybos šeimininkams  savo šokį.

Susitikimą „Ežio dvare“ pratęsėme prie Spenglos upelio. Kol kepė dešrelės, vaikai pabraidžiojo po upelį, džiaugdamiesi nuostabia diena, nes šeštadienis pasitaikė tikrai tinkamas tokiai iškylai. Papietavę, padėkoję sodybos šeimininkams, Sofijai Vainilaitienei už šiltą priėmimą visi patraukėme į namus, vėl išsiskirdami- vieni į Valkininkus, kiti- į Naujuosius Valkininkus.

Valkininkiečių kelionę į namus praskaidrino susitikimas su kiškiu, bėgančiu jų pasitikti. Naujųjų Valkininkų vaikai, kelionę tęsė kitu keliu, kuris tiesiasi šalia geležinkelio.Pavargę, bet laimingi ir sveiki,visi sugrįžo į namus, kad toliau planuotų įdomias keliones ir susitikimus su įdomiais žmonėmis.

                                                                                                                        Danutė, Aurelija, Jolanta