Gedulo ir Vilties dienos minėjimai Valkininkų seniūnijoje

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.
Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.
Pagerbdami tremtyje žuvusius lietuvius, birželio 14-ą Dargužių kaimo gyventojai rinkosi prie koplytėlės, ten sugiedojo Tautišką giesmę, kitas širdį veriančias dainas, tylos minute pagerbė tremtin išvežtus ir ten žuvusius, apžiūrėję foto parodą, pamatę literatūrinę kompoziciją, neskubėjo namo, buvo įdomu pasidalinti žiniomis, girdėtomis istorijomis, kaip lietuviai vargo tolimosiose Sibiro platybėse. Tik verkiantis dangus, privertė susirinkusiuosius patraukti namų link.
Pavakare birželio 14-tosios tremtinių pagerbti susirinko ir Naujųjų Valkininkų gyventojai. Čia jau tradiciškai visi rinkosi prie traukinių stoties, šiai įsimintinai dienai paminėti pastatyto kryžiaus. Minėjimas taip pat pradėtas LR himnu, literatūrine kompozicija, sugiedota „Jėzaus širdies“ litanija ir daug kitų giesmių. Tremtyje žuvusieji pagerbti tylos minute. Su visais susirinkusiaisiais minėjime dalyvavo ir Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša. Jis pasidžiaugė, kad nenutrūkstamai vykdomas projektas „Misija Sibiras“, kurio dalyviai prieš keletą savaičių lankėsi ir Naujųjų Valkininkų kaimelyje.
Visus susirinkusiuosius į istorijos verpetus įsuko kaimelio istorikas Jonas Gedzevičius, savo eiles, sukurtas specialiai birželio 14-tai, skaitė kaimelio gyventoja Bronė Čyvaitė.
Dar ilgai minėjimo dalyviai šnekučiavosi, dalinosi istorinėmis žiniomis, bet ir vėl visus susirinkusiuosius namo išvijo prapliupęs lietus…
VKC Valkininkų filialo meno vadovė Sigita Švedė

Bronė Čyvaitė, Naujieji Valkininkai

Tremtis

Paliegę, sušalę, alkani,
Lietuviai klajoja po stepę.
Kruvinom kojom, basi,
Mina pavergėjų žemę.
Čia laukai ir miškai svetimi,
Aplink tik skurdi gamta,
O saulėlydžiai gęsta rausvi,
Ten, kur Tėvynė Lietuva.
Juodas vargas aplink,
Kaukia vėjas šiaurinis.
Į žeminę atsimuša aidas,
Tarsi šauksmas Tėvynės.
Dieve brangus, už ką
Taip skaudžiai mus baudi?
Skausmas raižo krūtinę,
Ilgesys ir kančia begalinė.

Nenuleisim galvos, nepamesim vilties!
Gal padės mums dangus
Neteisybes, skriaudas nugalėti,
Vėl gimtinės padangę regėti!