Jau daug metų nedirbanti daugiškė Irena Mikailionienė pragyvena iš valstybės paramos, bei “kupi-pradai” išmonės

Danielius Jakubavičius

Dauguose pakalbinau savitą gyvenimo būdą propoguojančią Ireną Mikailionienę, turinčią savo tvirtą nuomonę karingą moterį, gyvenančią kaip jai patinka, galbūt net kiek panašiai į garsųjį Migelio Servanteso kūrinių pagrindinį veikėją „Don Kichotą“, mat jos aktyvi kova prieš elektros kainas(nemoka už elektrą) ir visa kita, tikrai labai panaši į minėto personažo entuziastingą pasipriešinimą vėjo malūno sparnams.

O dabar iš eilės… Irena gimė Rusijoje, Kurgano mieste, kariškio lietuvio ir rusės šeimoje. Po kelių metų jauna šeima atvyko gyventi į Daugus, tačiau per ilgai neužsibuvo. Mama kartu su dukra grįžo atgal į Kurganą ir mergaitei norint eit į pirmąją klasę, per vasarą teko išmokt rusiškai.

Nuo Lietuvos atitrūkusi, Irena aplanko Daugus tik būdama 25-erių, susirgus močiutei. Netrukus susipažįsta su būsimu vyru ir išteka. Dirba Alytaus „Jaunystės“ kino teatro kavinėje, vėliau Daugų kooperatyve. Susilaukusi dviejų vaikų ir nerasdama bendros kalbos su sutuoktiniu,  trise išvyksta vėl į Rusiją. Tačiau po trijų metų sugrįžta atgal. Tačiau subankrutavus vietos prekybos bazei, moteris daugiau niekur nedirbo. Iš prigimties vertėsi prekyba, kaip ji mėgsta sakyti rusiškai „kūpi-pradai“(nupirk-parduok). Dėl to ji jau kadaise yra pabuvojusi aplinkinės šalyse, įvykdžiusi ne vieną pelningą sandėrį.  Tokį pragyvenimo šaltinį išlaikė iki šių dienų. Gimė trečiasis vaikas…

Šiandien gyvendama su jaunėliu prasimaitina kaip ir dauguma – iš valstybės soc. Lėšų. Kaip ji pati sako, gyvena tikrai ne blogiau nei kažkas Norvegijoje. Be to Irena mėgsta megzti, skaityti, yra aktyvi renginių žiūrovė. Šiemet net gi sudalyvavo Konstitucijos egzamine. Dauguose tokia tik viena atsirado… Vos vieną vakarą paskaitinėjusi valstybės įstatymus, ji egzamine tesuklydo vos septynis kartus iš trisdešimties.

Pagrindinį prekybos procesą moteris įgyvendina žvalgydamasi internete. Vienur nuperka pusvelčiui, kitur kur kas brangiau parduoda. Prieš metus ji netikėtai pamatė skelbimą, kad Kauno rajone dovanojamas grynakraujis  „Britų trumpaplaukio“ veislės katinas, gimęs Šveicarijoje, 2010 m. tapęs Europos čempionu. Jau kitą dieną Irena autobusu vyko šio gyvūno parsivežti. Iki šių dienų namuose ji jį su šuniu namuose prižiūri. Niekam nepardavė, nes jie jai suteikia daug energijos ir ramybės.

Grįžtant prie socialinių reikalų, Irenos Mikailionienės šeimai prieš keletą metų labai padėjo LTV laida“Bėdų turgus“, kurios dėka bute buvo sudėti nauji langai ir durys. Tačiau šiuo metu jie gyvena neturėdami elektros, nes ji paprasčiausiai dėl skolų buvo „iškirpta“. Nesutarimas  su elektros tiekėjais kilo dėl per didelės kainos.  Na, bet kentėti liko nedaug, nes  po kelių dienų Irena su jauniausiu sūnumi išvyksta pagyventi į Angliją. Tai bus nauji iššūkiai. Irena planuoja įsidarbinti internetinėje parduotuvėje, tikimasi, kad sūnus nuotoliniu būdu toliau mokysis vienoje Lietuvos gimnazijoje , o katinu susidomėjo reklamos agentūra. O ar šios ir kitos svajonės išsipildys, tik laikas parodys…

Nuotraukos: Trečioji su katinu – Brigitos Ridzvinavičiūtės foto. 4-oji Irena jaunystėje, 5-oji – “Jaunystės kino tetare, 6-oji vaikystėje su mama, paskutiniojoje Irena su vaikais.