Vaikų globos namų auklėtinių Lietuvoje skaičių padėtų sumažinti globėjai
Varėnos rajono savivaldybės ir SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos surengtuose „Šeimos priešpiečiuose“ dalyvavę vaikų globos ekspertai, Varėnos rajono savivaldos atstovai ir vietos vaikų globėjų šeimos nutarė, kad vaikų globos namuose augančių vaikų skaičių galėtų sumažinti globėjai, savo šeimose priglaudžiantys vaikus, netekusius tėvų globos, ir socialinės rizikos šeimų stiprinimas.
Apibendrindami vaikų, netekusių tėvų globos, situaciją regione, renginio dalyviai – Varėnos rajono meras, administracijos darbuotojai, seniūnijų atstovai, dvasininkai, vaikų globėjai ir vaikų globos namų „Spengla“ vadovai , kiti žinomi vietos visuomenės nariai reziumavo, jog reikia didinti vaikų globėjų šeimose prestižą ir telkti bendruomenines pastangas, stiprinant socialinės rizikos šeimas, kad kuo rečiau iš tėvų būtų atimamos globos teisės, o jų vaikai nepakliūtų į globos namus.
Varėnos rajono savivaldybės mero Vido Mikalausko teigimu, situacija dėl didelio vaikų globos namuose augančių vaikų skaičiaus yra panaši tiek Varėnoje, tiek visoje šalyje: „Vaikai, kurie neturi sau artimiausių žmonių turėtų augti aplinkoje, kuri būtų kuo artimesnė šeimai. Tai naudinga ir vaikams, ir ateities visuomenei. Darbas mūsų laukia ilgas ir nepaprastas, ir jį turėsime atlikti visi drauge“, – renginyje sakė V. Mikalauskas.
Prieš porą metų Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad kasmet daugėja globos institucijose augančių vaikų, t.y. daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos vaikų yra netekę tėvų globos, o daugiau nei 22 tūkst. vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose. Lietuvoje yra stipri priklausomybė nuo institucinės globos, nepakankamas darbas su biologinėmis šeimomis, siekiant išlaikyti šeimos narius drauge.
„Pertvarkius esamą institucinę vaikų globos sistemą į bendruomenines paslaugas, vaikai įgytų daugiau gyvenimo šeimoje patirties, o ateityje patys gebėtų pasirūpinti savimi ir atsakingai kurtų savo šeimas“, – sakė SOS vaikų kaimų Vaiko interesų atstovavimo patarėja Virginija Pleckevičienė. Vaikui augti tinkamiausia aplinka yra šeima, o vaikų globos namuose užaugę globotiniai paprastai neturi pakankamai socialinių ir šeimyninių įgūdžių. Jie taip ir neišmoksta savarankiškai gyventi, o užaugę ir toliau naudojasi valdiškų namų pagalba.
Varėnos socialinių paslaugų centre vykusiais „Šeimos priešpiečiais“ prasidėjo SOS vaikų kaimų vykdomas projektas „Tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų“, kurio vienas partnerių yra Varėnos rajono savivaldybė.
„Mūsų laukia gražūs ir kilnūs darbai. Teikti pagalbą tiems tėvams, kurie turi problemų augindami savo vaikus, o tuos vaikus, kurie neturi savo tėvų arba yra paradę juos, priimti globoti į šeimas. Noriu palinkėti drąsos einantiems šiuo keliu, nebijoti būsimų sunkumų“, – sakė Varėnos dekanas, kunigas Justinas Aleknavičius.
Varėnoje bus siekiama sukurti realiai veikiančias alternatyvas institucinei globai pakeisti ir siūlomo alternatyviojo vaikų globos modulio įgyvendinimas praktiškai bus pritaikytas Varėnos rajono savivaldybėje: bus siekiama atrasti kuo daugiau vietos žmonių, kurie sutiktų tapti vaikų globėjais.
Varėnos rajone gyvenantis dviejų vaikų globėjas Mindaugas Lapelė sakė, kad apie vaikų globą šeimose yra nemažai stereotipų: „Vienas jų, kad dėl biurokratinių kliūčių sudėtinga priimti globoti vaikus į šeimą. Kai su žmona pradėjome globoti vaikus – tiek Marcinkonyse, tiek Merkinėje jautėme palankumą ir iš kaimo bendruomenių, ir iš vietinės valdžios. Antras stereotipas, kuomet sakoma, kad globoti vaikus šeimose imamasi tik dėl valstybės mokamų išmokų. Tai yra baisi netiesa, nes tai tėra tikrai nedidelės sumos. Ar valstybė, šias sumas skyrusi vis didėjančiam vaikų globos namuose augančių vaikų skaičiui mažinti išspręstų problemą? Tikrai ne,“ – sakė M. Lapelė ir išreiškė viltį, kad projektas padės išsklaidyti mitus apie vaikų globojimo šeimose stereotipus.
SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vykdomo NVO programos Lietuvoje projekto „Tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų“ partneriai – Norvegijos visuomenės sveikatos asociacija “Brusetkollen”, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija. Projektas organizuojamas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės 2009 – 2014 m. finansinį mechanizmą.