Jonas Ciūnys iš Daugų seniūnijos, kaip toj pasakoj: nei skendo, nei degė (video)

Noriu dar kartą paskelbti apie 2011 m.vieną įdomų pokalbį su Daugų seniūnijoje gevenusiu tikru optimistu vyriškiu. Deja jis jau miręs keli metai….

Alytaus rajono Daugų seniūnijos  Alytaus raj. gyventojas Jonas Ciūnys yra tikras laimės kūdikis, jis kaip tas pasakoje gaidys: nei dega, nei skęsta, tuo labiau nei žaibo nutrenkiamas, nenaušaunamas, neužmušamas… Jis vistiek išgyvendavo, kada kitas jau seniai būdavo pasibeldęs į Švento Petro vartus. 1.) 1953 m. gimęs J. Ciūnys apie 1968 metus, tėvų palieptas, skubėjo parvežti šieno, tačiau atėjus smarkiam lietui ir perkūnijai, jis palindo po vežimu. Netrukus Jonas pajuto stiprų karščio smūgį. Neteko sąmonės. Atsigavęs nebejautė kairiosios kūno pusės, pagalvojo, kad jam iš peties ir ranka nuplėšta. Išlindęs iš po vežimo pasidairyti, pamatė, kad arklys kritęs, nebegyvas, o štai jis prisišaukęs pagalbą- išgyveno. Žaibas jo neužmušė. 2). Vėliau Jonas Ciūnys, pasak jo, prie gretimai esančio Noso ežero buvo “sušaudytas” į įvairias kūno vietas. Vos ne dvidešimt “skylių” turėjo, tačiau ir tada išgyveno. 3). 1992 m. J.Ciūnys skendo Noso ežere. Jį ištraukus, menkai teturėjo gyvybės ženklų. Atvykusi greitoji pagalba, jo vietoje neatgaivino. Jį pristačius į Alytaus apskr. St. Kudirkos ligoninę (mano turimomis žiniomis) jį jau norėta paskelbti mirusiu. Tik viena gydytoja nutarusi jo krūtinės lastą dar labiau paspaudyti, jį stebuklingai atgaivino. Jonas tada dar visą mėnesį praleido ligoninėje, gydėsi pripuolusį plaučių uždegimą. 4). 2006 m. vėl namuose, Melnytėlės kaime, Jono brolis šiam į galvą užtvojo pagaliu. Visa laimė, kad jį gulintį kraujo klane aptiko, kaip jis pats sako “Dvaro bernai”. Ir nors tada J. Ciūnio kūno temperatūra tebuvo vos 26 laipsniai, vyriškis ir vėl atsigavo. 5). Šių metų gegužės mėn. 23 dieną Jonas Ciūnys per pietus grįžęs iš draugų paros išgertuvių, namuose lyg televizorių bandė pajungti, lyg užsirūkyti, kaip staiga įvyko sprogimas. Langai su rėmais išlėkė lauk, viskas aplinkui užsiliepsnojo. Jonas dabar tik džiaugiasi, kad per šį atsitikimą neprarado sąmonės, nes tikrai būtų sudegęs. Liepsnos Jono nepaliko be pėdsakų, vyras smarkokai apdegė, gulėjo ligoninėje. Medinis namas visiškai sudegė. Tačiau jis ir po mėnesio kalbintas nepraranda optimizmo. Paklaustas kaip jis toliau gyvens, atsakė: ” kaip nors, Danieliau, ot kaip nors… Daugų seniūnija Jonui Ciūniui buvo davusi traktorių, kad šiam išlygintų naują aikštelę namo statybai, kadangi senojo sudegusio namo atstatyti jau nebeįmanoma. Šiuo metu Jonas gyvena pas kaimynus gerų žmonių paskolintame vagonėlyje ir kaip visada turi didelių ambicijų naujo gyvenimo prisikėlimui.