Punios šilas – gyvenimui ar kinivarpoms?

 Šiandien (06.12) aplinkos apsaugos ministro Kęstučio Mažeikos ir jo komandos iniciatyva Punios
šile surengtas pasitarimas, kurio metu siekta atsakyti į klausimą – kokie šio unikalaus
gamtos kampelio apsaugos tikslai.

Užsitęsusią diskusiją ir
nežinomybę  dėl Punios šilo ateities
bandyta išjudinti apžiūrėjus konkrečius šilo plotus ir pasitelkus mokslininkus,
bendruomenės atstovus, politikus.

Pasitarime dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento
patarėjai Jaroslavas Neverovičius ir Agnė Jakstienė, Alytaus rajono
savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, vicemerė Dalia Kitavičienė, Valstybinių
miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė, Valstybinės miškų tarnybos vadovas
Karolis Mickevičius, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas
Stanislovaitis ir kiti atsakingi darbuotojai.

Didžiąją dalį Punios šilo ploto
apima botaninis – zoologinis draustinis (bendras šilo plotas – 
27,2  km²). Jo statusas leidžia
vykdyti tinkamą Europinės svarbos buveinių apsaugą ir senųjų plotų
plėtrą,  leidžia ir racionalų šilo atvirumą žmonių lankymuisi. Tačiau
pastaraisiais metais kaip virusas plinta nuomonė, kad 92 proc. Punios šilo
reikia paversti gamtiniu rezervatu, kuriame draudžiama bet kokia žmogaus
veikla, net kojos įkėlimas į mišką. Atseit, taip bus apsaugota sengirė, jos
neliečiamuose plotuose tarps retos augalų ir gyvūnijos rūšys.

Tačiau gamtiniuose rezervatuose yra
draudžiamos visos sanitarinės apsaugos priemonės, o  pristabdžius kovos su pavojingais medžių
kenkėjais priemones, per 2018-2019 metus kinivarpos Punios šile, pasak vietos
bendruomenės atstovo dr. Kazimiero Sventicko, jau sunaikino 15 proc. šilo
eglių, užpuolė pušis ir  persimetė į gretimus miškus. 

Ar apskritai šilą galėsime vadinti šilu,
jeigu jame neliks kinivarpų nusiaubtų eglių ir pušų? – klausė šilo ateitimi
susirūpinę mokslininkai, miškininkai, vietos bendruomenės atstovai.

Pasitarimo dalyvius pasitiko prie šilo
išrikiuoti aktyvios bendruomenės plakatai: „Kinivarpų veisyklai – NE!“,
„Draustiniui – taip, rezervatui – ne!“, Medienos pūdymui – ne! Klimato
šiltinimui – ne!”, “Eglių ir pušų kapinynui – ne!“ ir panašūs.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius įsakymą dėl Nemuno
kilpų regioninio parko, kurio teritorijoje yra Punios šilas, planavimo schemos
korektūros išleido prieš dvejus metus. Jame numatyta, kad visam šilui būtų
suteiktas lankomo reguliavimo rezervato statusas.

Alytaus rajono
savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas sako, kad  jam ir kitiems politikams labai svarbi mokslininkų  nuomonė, bet ji turi būti aiški. „Ne
politikai turi nuspręsti, bet mokslo žmonės siųsti žinią visuomenei, koks turėtų
būti Punios šilas, kokį jį norime išsaugoti ateities kartoms“, – sakė A.
Vrubliauskas.

Mero poziciją palaiko ir LR
Prezidento vyriausiasis patarėjas J. Neverovičius. „Pritariu merui, kad
profesionalai turėtų vertinti ir spręsti dėl Punios šilo atities“, –
kalbėjo  patarėjas, pažymėdamas, kad pats
Prezidentas aktyviai stebi Punios šilo diskusiją.

Miškininkas akademikas
Stasys Karazija įsitikinęs, kad žmogus turi rūpintis mišku, jį tvarkyti. „Rezervato
statuso suteikimas šilui – tai ne jo saugojimas, o žlugdymas“, – įsitikinės akademikas.

Gamtos profesionalai sutinka, kad nesaugant Punios šilo eglių, bet
leidžiant jas sugraužti kinivarpoms, Punios šilas virs
šabakštynu. 

Kinivarpoms veistis
Punios šile ypač palankios sąlygos susidarė po 2017 metų praūžusios vėtros,
kuri išvertė nemažai medžių. Mat aplinkosaugininkai neleidžia miškininkams
naikinti naujai atsiradusių kenkėjų židinių.

Diskusijoje ministras K.
Mažeika pažymėjo, kad turime surasti balansą, jog ir miškas būtų saugojamas, ir
žmonės galėtų jame lankytis. Pasak ministro, jis šiuo metu nemato, kad žmogaus
veikla dalytų žalą šilui, tačiau svarbu nubrėžti ribą, kiek žmogus gali
įsiterpti į natūralią miško ekosistemą.  Jei nieko nebus daroma, kinivarpos pradės
plisti ir į privačius miškus, esančius už Punios šilo.  

Alytaus
rajono savivaldybė nori  įsiklausyti į
vietos žmonių poreikius ir turi savo vizijų dėl atskirų Punios šilo teritorijų
pritaikymo rekreaciniams tikslams, pavyzdžiui, kad nuo Punios piliakalnio
laiveliu būtų galima persikelti į kitoje Nemuno upės pusėje esančią šilo dalį.

Alytaus rajono
savivaldybės informacija