Šalia Kaukų-Obelytės piliakalnių vėl apsigyveno jotvingiai

 Šalia Kaukų-Obelytės piliakalnių vėl apsigyveno jotvingiai

Savaitgalį Miroslavo
apylinkėse judėjo jotvingiai – 
Kaukų-Obelytės piliakalnio papėdėje pirmą kartą vyko atkuriamosios
istorijos festivalis „Kaukai“. Dvi dienas vykusiame renginyje išnykusiai baltų
genčiai atminti pristatyti senoviniai amatai, karyba, dainos, maistas. Šventėje
lankėsi Alytaus rajono savivaldybės vicemerė Dalia Kitavičienė.

„Yra sakoma, kad tai, ką mes tik išgirstame – iškart
pamirštame, tai, ką išgirstame ir pamatome – kuriam laikui įsidėmime, o tai, ką
išgirstame, pamatome ir galime pabandyti – įsimename ilgam. Sužinoti gilios
istorijos dalykus klausantis, matant ir išbandant – tai puiku, kad tai vyksta
Alytaus rajone piliakalnių, menančių jotvingių laikus, papėdėje – tiesiog
unikalu. Tikimės, kad tai pirmas, bet ne paskutinis organizatorių bandymas
užkrėsti rajono gyventojus ir svečius noru sužinoti ir pažinti senovę“, – sakė
vicemerė Dalia Kitavičienė.

Festivalį Alytaus rajone organizavo viešoji įstaiga Senovės
baltų karybos draugovė „Jotvos sūnūs“.  

„Puikus renginys jotvingių žemėje! Su liūdesiu tenka palikti
puikius, seniai bematytus žmones. Neapleidžia viltis, kad renginys Kaukų
piliakalnio papėdėje nebus vienkartinis, nes vieta tikrai puiki. Smalsūs
lankytojai, puikios vaišės, smagios dainos! Dėkui šventės šeimininkams už
puikias priimtuves!“, – dalijasi festivalio dalyviai įspūdžiais  socialiniame tinkle. Nuotraukos ir vaizdo
įrašai skelbiami „Facebook“ puslapyje „Kaukai“.

Festivalį organizavusios VšĮ „Jotvos sūnūs“ vadovas Giedrius Navickas
sako, kad renginys pavyko su kaupu. Nors šiais metais dėl pandemijos negalėjo
atvykti dalyviai iš užsienio, kurie užsiima to paties laikmečio kaimyninių
jotvingių genčių karybos ir amatų atkūrimu, tačiau susirinko daugiau amatininkų
bei karybos rekonstrukcija užsiimančių dalyvių iš visos Lietuvos. Į
atkuriamosios istorijos festivalyje Miroslavo seniūnijoje prie Kaukų
piliakalnio atvažiavo apie pusė šimto dalyvių iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus,
Pasvalio ir kitų miestų, rajonų bei pristatė baltiškus amatus: auksakalystę,
kalvystę, odininkystę, kaulo apdirbimą, deguto varymą, gintaro apdirbimą,
stiklo karolių gamybą, peiliadirbystę, keramiką, šiaudinių sodų gamybą, juostų
audimą, medžio apdirbimą, žiedmarškės gamybą, senovinę aludarystę. Senovės
karybos klubai demonstravo Kaukų kraštui 
būdingą karybos programą. Vyko liaudies dainų mūšis, senoviniai žaidimai,
į kuriuos įsitraukė žiūrovai.

Pasak G. Navicko, renginyje apsilankė apie 300 žiūrovų, kurie
buvo registruojami.

Kaip pastebėjo organizatoriai, į festivalį rinkosi tikslinė
žiūrovų grupė, kurie domisi senovės istorija, archeologija, jotvingiais. Kaukų
istorija ir radiniai labai domino vietinius gyventojus, daugeliui tai buvo
naujiena.

„Įprasmintas scenarijus susietas su Kaukų piliakalniu,
karybos programa parodėme, kaip prieš 1000 metų viena diena galėjo atrodyti ne
visoje Lietuvoje, o būtent Kaukuose, ir tai ypač nauja buvo vietiniams gyventojams,
ūkininkams, atsitraukusiems nuo ūkio darbų“, – sakė G. Navickas.

Atkuriamosios istorijos festivalyje archeologai, docentai,
mokslų daktarai skaitė pasakojimus-paskaitas apie seniausius kultūrinius
augalus, juvelyrinius dirbinius, jotvingius, gyvenusius šiame krašte. Išsamiai
pristatytos Kaukų piliakalnio juvelyrinių radinių rekonstrukcijos – amatininkų atkurtos
kopijos pagal Nacionaliniame Lietuvos muziejuje saugomus originalus. „Kaukuose
yra rasta papuošalų smeigtukų, kokių nėra rasta nė viename Lietuvos krašte“, –
sakė G. Navickas.

 „Renginys pavyko ir jį
norėtųsi plėtoti, padaryti dar didesnį, pristatyti dar daugiau šiam kraštui
būdingų istorinių įvykių ir archeologinių radinių rekonstrukcijų, pagal kurių
visumą galima atkurti prieš tūkstantį metų čia gyvenusių mūsų protėvių atvaizdą“,
– sakė VšĮ „Jotvos sūnūs“ vadovas. Festivalį finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Kaukų piliakalnio radinius, atvežtus iš Nacionalinio
muziejaus, dar galima apžiūrėti Alytaus kraštotyros muziejaus filiale Jiezno g.
2

Alytaus rajono savivaldybės informacija
























Savivaldybės administracijos ir festivalio organizatorių
nuotraukos


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių