Dzūkiškas kalendorius, atveriantis grybavimo slėpinio gelmes (foto)

„Kap kas sako, kad lepeška – cikra miškų karalienė su cikrausiu karūnu,
katry tep gražai dera prieg koto. Kadaise dzūkai jas sau imdavo cik gerokai
paaugusias, su maliukėm nesismulkydavo, bet dartės kokius jau trisdešimc metų,
lepeška daugeliu ne cik dėl gardumo, ale ir dėl piniginės…“ Šitaip voveraitę
aprašo Juozas Žitkauskas, vėl išleidęs jau gražia kasmetine tradicija tapusį
dzūkišką kalendorių. 

Voveraitė Dzūkijoje turi beveik tris dešimtis vardų,
o lepeška – tik vienas iš jų. Ar žinojote, kad voveraitę dzūkai vadina gaidkoje,
gaiduku, lapaite, lapeika, lapele, lape, lepeške, lepioška, lisica, lisycia,
lisička, lisišku, ruduke, ruduška, rudziuku, voveruke, voveruška, voverute,
žydagrybiu, žydeliu, žyduku ir žydzuku? O raudonikį – beržiniu, padbereznyku,
varnėku, varnagrybiu?

„Jei ne grybai ir ne vuogos“ – šitaip skamba „Dzūkų
kalendorus 2020“ šūkis. Kalendorius šįkart šlovina grybus ir dzūkams
šventą grybavimo tradiciją. Leidinį, kurį jau ketvirtą kartą išleido asociacija
„Vilniaus dzūkuliai“, puošia grybų bei gražiausių Dzūkijos vietovių koliažai.
Miestų, miestelių horizonte matosi miškas. Leidinyje rasite ne tik įdomių,
dzūkų tarme surašytų smagių faktų apie grybus, patarimų grybautojams
(„Gardzausia žvynabudes, cikrinius, kazlėkus, raudonikius, kitus gerus valgomus
grybus kepc neapvyrtus.“), bet ir receptų, itin praversiančių šiemet, kai
ruduo, kaip žinia, lietuviams buvo dosnus grybų.

„Dzūkų kalendorus“ siūlo pasigaminti grucės (perlinių
kruopų) šucinį su grybais, dzovytų grybų prėską, rūgytas rudmėses, grybus su
silke, dzūkiškas ausytes, džiovintus grybus su cibuliais, sūdzytą vištaitę ir
kitus gardžius dzūkiškus patiekalus. Pavyzdžiui, smožytos pyrmos lepeškaitės
gaminamos šitaip: „Lašiniai spyrginami an skarvados. Dedami cibuliai, nuplautos
lepeškos, druska, pipirai, krapai ir cibulių lambai. Viskas rozu smožinama, ir
an pabeigos galima dėc smetonos, kam pacinka. Valgyc su šviežom būlbėm, o jeigu
nėra, tai ir sanos bus gardu.“

Šitaip pristatomas grybavimas – viena iš svarbiausių
Dzūkijos nematerialaus kultūros paveldo tradicijų. Leidinį vartantys dzūkai
galės prisiminti senuosius, legendinius receptus ir patyrusių grybautojų
triukus, o visiems kitiems „Dzūkų kalendorus“ – galimybė žvilgtelėti į
miškingojo krašto tradicijas, susipažinti su spalvinga dzūkų tarme, grybavimo
ritualais, pasigerėti įspūdingomis nuotraukomis, kurių autoriai yra Rokas Gelažius,
Mindaugas Lapelė ir Valentinas Ivinskas. 

Kalendoriaus sudarytojas, asociacijos „Vilniaus
dzūkuliai“ pirmininkas J. Žitkauskas sako, kad kuriant „Dzūkų kalendorų“ jam
svarbu, jog jis atliktų ir švietėjišką funkciją, kad jį vartantis žmogus galėtų
ne tik nuotraukomis pasigrožėti, bet ir sužinoti kažką naujo. Jo pastangos buvo
įvertintos – „Dzūkų kalendorus 2019“ buvo pripažintas geriausiu kalendoriumi Lietuvoje ir
pelnė Lauryno Ivinskio premiją.

Naująjį kalendorių planuojama pristatyti Lietuvos miestuose
bei miesteliuose, o pats pirmasis leidinio pristatymas Marcinkonyse, Dzūkijos
nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos
Marcinkonių lankytojų centre, įvyks jau šį penktadienį, spalio 16
dieną, 15 valandą. Renginyje dalyvaus rezervato direktorius Eimutis
Gudelevičius, pavaduotoja Lina Žukauskienė, biologinės įvairovės skyriaus
vedėjas dr. Mindaugas Lapelė, fotomenininkas Algimantas Černiauskas, Lietuvių
kalbos instituto vyriausia mokslo darbuotoja, kalbininkė dr. Asta Leskauskaitė,
dailininkas, fotografas Rokas Gelažius ir kalendoriaus sudarytojas J.
Žitkauskas. Renginyje dainuos Marcinkonių etnografinis ansamblis, kurio vedėja
– Rimutė Avižienė. 

Daugiau informacijos: 

Juozas Žitkauskas: +37067012473