Ūkininkams išmokėta beveik 3 kartus daugiau pasėlių žalų kompensacijų, Pietų Lietuvoje daug augalų teko atsėti

Per
šių metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ mūsų
šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau
nei 2019 m.

Lietuvos
pasėlių savidraudos fondo pritraukta draudimo suma 2020 metais išaugo trečdaliu
– nuo 244,56 mln. iki 322,22 mln. eurų.

Dzūkijoje audros „šmirgeliavo“ pasėlius

„2020
metai buvo išskirtiniai ir parodė, kad besikeičiantis klimatas bei
ekstremalėjantys meteorologiniai reiškiniai neleidžia ūkininkams atsipalaiduoti
nuo sėjos iki pats derliaus nuėmimo. Iki šiol vyravęs žemdirbių mąstymas, kad
pirmiausia reikia pasisėti, o tik paskui galvoti apie pasėlių apsaugą, po
truputį traukiasi. Jau keleri metai iš eilės rodo, kad geriau pirmiausia
pasirūpinti preliminaria pasėlių apsauga, o tada jau dirbti žemę“, – sako
pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ Pietų Lietuvos regiono draudimo vadovė
Liudmila Vilkienė.

Pasak
jos, Pietų Lietuvos ūkininkai iš Alytaus, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Lazdijų,
Marijampolės, Šakių, Šalčininkų, Varėnos, Vilkaviškio ir Druskininkų rajonų
kasmet vis aktyviau saugo didesnį pasėlių plotą.

„Pietų
Lietuvos regiono žemdirbiai vis dažniau praneša apie audrų „nušmirgeliuotus“ ką
tik sudygusius augalus, kuriuos vėliau tenka atsėti. Kelerius metus iš eilės
vyravo sausra, meteorologai vis dažniau fiksuoja lokalias liūtis, kurios
pasėlius tiesiog užplaka, ir augalai negali išdygti“, – regionui būdingas draudimines
situacijas komentuoja L. Vilkienė.

Kritiniai metai

 „2020-ieji buvo kritiniai metai, kai Lietuvos
ūkininkai patyrė visų tipų rizikas – krušą, audras, liūtis, iššalimą, sausrą. Šiemet
nuostolių patyrė ne tik pagrindinių Lietuvoje auginamų kultūrų – rapsų ir javų
– augintojai, bet visų augalų pasėlių savininkai“, – teigia pasėlių savidraudos
fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Pasak
M. Rusteikos, buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai, nuo javų, rapsų -
iki kukurūzų bei lubinų, o prieš derliaus nuėmimą trenkusi kruša kai kuriose
vietose iškūlė net po 100 proc. derliaus.

Rizikos vertinimo tikslumas

Gamtos
„siurprizus“ sušvelnino investicijos į rizikos vertinimo tikslumo įrankius.

„Moksliniai
tyrimai ir bandymai yra neatsiejama specializuoto savidraudos fondo veikla.
Augalai skirtingai reaguoja į pažeidimus, ypač dabar, kai klimato kaita sukelia
vis daugiau ir įvairesnių meteorologinių reiškinių. Su kolegomis iš įvairių
Europos šalių nuolat dalijamės bandymų patirtimi, mokslinių tyrimų pagalba atnaujiname
rizikos vertinimo metodikas ir pritaikome jas konkrečios šalies klimatinėms
sąlygoms. Tikslus, greitas ir nepriklausomas žalų reguliavimas yra svarbiausias
veiksnys žemdirbių pasitikėjimui“, – sako M. Rusteika.

Savidraudos
fondas nuo draudimo įmonių skiriasi tuo, kad tai yra ūkininkus vienijanti
nekomercinė organizacija, kurios tikslas – apsaugoti savo narių turtinius
interesus ir padėti valdyti verslo riziką. Jis veikia kaip draudėjų ir
draudiko susivienijimas, kur įnašus daro patys nariai. Tokia ūkininkų
savitarpio pagalbos fondo idėja išskaido riziką, stiprina ūkininkų bendruomenę
ir suteikia ūkininkams daugiau galių.

Kolektyvinė išmintis padeda efektyviau naudoti išteklius

„Nuolat
gauname iš ūkininkų gerų idėjų ir grįžtamąjį ryšį, kolektyvinė išmintis didina
savidraudos fondo produktyvumo lygį, padeda žemdirbiams efektyviau naudoti
išteklius, atsakingai vertinti rizikas. Šie dalykai yra  ilgalaikio tvarumo žemės ūkio sektoriuje
garantas“, – įsitikinęs M. Rusteika.

Lietuvoje
valstybė skatina žemdirbius saugoti pasėlius nuo meteorologinių reiškinių ir
prisideda, kompensuodama dalį draudimo įmokų Europos Sąjungos bei savo biudžeto
 lėšomis. O kadangi savidraudos fondas
veikia 10-yje šalių, pasėlių draudimo rizika išskaidoma tarp visų 100 tūkst.
šiuo metu savidraudos fonde esančių narių įvairiose Europos šalyse.

„Baigiantis
metams visame savidraudos fonde fiksuojame 65 proc. metinį nuostolingumą, kuris
leidžia mums sustiprinti rezervinius atidėjimus. Manau, tai yra geras ženklas,
kad mes, kaip savidraudos fondas, ekonomiškai sunkiu ir neužtikrintu metu, ypač
klimato kaitos fone į 2021 metus žengsime ekonomiškai stiprūs“, – sako tarptautinio
savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) valdybos primininkas iš Vokietijos
dr. Rainer Langner.

Vokietijos
savidraudos fondas dirba jau 196 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 100
tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje,
Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir
Italijoje.

2021 metais – ilgesnis rizikų sąrašas ir laikotarpis

„Pagrindinė
2021 metų naujovė, kuri laukia ūkininkų Lietuvos rinkoje, tai – išpėstas rizikų
sąrašas. Kelerius metus iš eilės gaudavome žemdirbių prašymų dėl pavasarinių
šalnų rizikos apsaugos, todėl jau dabar visi gali pasirinkti šią riziką.

Atsižvelgdami į išaugusią sausros žalą,
nuo 2021-ųjų geriname draudimo apsaugos ir sausros kriterijaus skaičiavimo
laikotarpį. Jis prasidės ne nuo balandžio 1
d., kaip įprasta, o nuo kovo 1 d.“, – ateinančių metų naujoves vardija „VH
Lietuva“ vadovas.

Atsižvelgiant
į karantiną, 2021 metais pasėlius bus galima apdrausti ir nuotoliniu būdu.

Ūkininkai
gali kreiptis: Martynas Rusteika, pasėlių savidraudos
fondo „VH Lietuva“ vadovas, tel. +37061007584; el.p. m.rusteika@vereinigte-hagel.lt

Liudmila Vilkienė,
pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ Pietų Lietuvos regiono draudimo vadovė,
tel. +370 656 45637, el.p. l.vilkiene@vereinigte-hagel.lt

Alytaus rajono savivaldybės informacija