Vasario 11-oji Pasaulinė ligonių diena, Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena, Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, Kumeliuko krikštynos
Vasario 11-ąją minima Pasaulinė ligonių diena,
Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena,
Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena,
Kumeliuko krikštynos, Mėnulio nauji metai.
1. Vasario 11-ąją pasauline ligonių diena paskelbė Popiežius Jonas Paulius II 1992 m. gegužės 13 d. Nuo tos datos šią dieną mini visas krikščioniškasis pasaulis. Kiekvienais metais Popiežius meldžiasi pats ir ragina tikinčiuosius melstis už ligonius. Ta proga jis parašo Apaštalinį laišką. Laiško turinys priklauso nuo to, kokios problemos aktualiausios, kokios ligos labiausiai atkreipia visuomenės dėmesį.
2. 2009 m. Europos komisija, Europos parlamentas ir Europos taryba oficialiai paskelbė vasario 11-ąją Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Būtent vasario 11-oji numerio 112 dienai pažymėti pasirinkta neatsitiktinai, vienuoliktosios dienos ir vasario – antrojo metų mėnesio – skaitmenys sudaro seką 112, daugelio siejamą su skubios pagalbos išsikvietimo numeriu.
Ši diena skirta priminti visuomenei apie bendrą numerį 112 ir galimybę juo išsikviesti skubią pagalbą. Skubios pagalbos numeris 112 veikia visose Europos Sąjungos šalyse. Juo galima išsikviesti policiją, ugniagesius gelbėtojus ir greitąją medicinos pagalbos tarnybą. Šis numeris taip pat veikia Kroatijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Farerų salose, Serbijoje, Šveicarijoje, Turkijoje ir kai kuriuose Rusijos bei Ukrainos regionuose.
Lietuvoje šis numeris pradėtas naudoti nuo 2004 m.
3. 2015 m. JTO Generalinė asamblėja, siekdama, kad didėtų moterų ir mergaičių įsitraukimas į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) mokslinius tyrimus bei būtų pripažinta moterų ir mergaičių vaidmens svarba mokslo bendruomenėse, priėmė rezoliuciją, kurioje nusprendė kiekvienų metų vasario 11 d. paskelbti Tarptautine moterų ir mergaičių moksle diena.
4. Kumeliuko krykštynų senovinė lietuvių liaudies šventė išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose. Ji buvo švenčiama per trečiąją žiemos mėnulio jaunatį. Pagal archajišką kalendorių šią dieną buvo švenčiami Naujieji metai.
Ši šventė buvo skirta pažadinti naują gyvybę. Buvo paprotys papurtyti apsnigtas obelų ir kitų sodo medžių šakas, pabelsti miegančioms bitutėms į avilius.
Tikėta, kad žemės augmenijos gyvybei daug įtakos turi požemių gyventojai – žalčiai. Senovėje lietuviai šią dieną žalčių parsinešdavo į trobas. Žalčiai turėję tarsi ašventinti valgius. Be to, tikėta, kad gyvačių karalius sugeba pasiversti kumeliuku. Taigi šventė buvo vadinama ir Kumeliuko krikštynomis. Tradicinis krikštynų valgis – „kamukai“. Taip vadinamus rutuliukų formos pyragėliai iš aguonų, kanapių, žirnių ir medaus kepdavo netekėjusios merginos. Jaunimas šią naktį švęsdavo be miego iki pat paryčių.
Dar kiti mano, kad kumeliuku vadintas jaunas mėnuo, kuris tądien buvo garbinamas žodžiais:
Tegul bus pagarbintas jaunas Mėnesėlis!
Tau ant dangaus su žvaigždėmis, man ant žemės su žmonėmis.
Tau ant dangaus su šviesybe, man ant žemės su linksmybe.