„Keliaujanti fotografijų paroda „Virsti šviesa – – –“. Onei Baliukonei atminti“ jau kelyje… (Foto+video)

Savo kelionę ji pradėjo spalio 20- tąją dieną Daugų
Vlado Mirono gimnazijoje. Tądien veidrodinėje gimnazijos Aktų salėje vyko
parodos atidarymas – bendradarbiaujant su Maironio lietuvių literatūros
muziejumi buvo pristatyta 10 šio muziejaus fotografo, fotomenininko Zenono
Baltrušio fotografijų, iš kurių  žvelgė bene
žymiausia ir tituluočiausia buvusi šios mokyklos mokinė – poetė, eseistė, tapytoja,
vertėja Onė Baliukonė, „Poezijos pavasario“ (1983),
Lietuvos
nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (2004).

Parodos atidaryme dalyvavo fotografijų autorius
Zenonas Baltrušis, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Šiuolaikinės
lietuvių literatūros skyriaus muziejininkė, parodos kuratorė Albina Protienė;
pedagogė, artima poetės draugė, bičiulė Angelė Valienė; Onės Baliukonės sesuo
Aldona Januškauskienė; filologė Onutė Bradūnienė, rašanti knygą apie tris
Dzūkijos krašto poetus: Onę Baliukonę, Antaną Kalanavičių, Stasį Stacevičių.

Savo apsilankymu susirinkusiuosius pagerbė Alytaus
rajono savivaldybės mero patarėja Dalia Paulauskaitė, Alytaus rajono
savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius, Alytaus
rajono tarybos nariai Monika Ražanauskienė ir Danielius Jakubavičius, Alytaus
rajono meno ir sporto mokyklos direktorė Auksė Sapežinskienė, Daugų seniūnės
pareigas laikinai einanti Aušra Kuldaitė, Alytaus rajono savivaldybės viešosios
bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas; svečias šeimininko teisėmis –
Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius.

Mokytis į Daugų vidurinę mokyklą Onutė Baliukonytė
atėjo baigusi Bukauciškių aštuonmetę. Tylią, savyje
susitelkusią mergytę, turinčią išskirtinių gabumų kūrybai iškart
pastebėjo tuomet čia dirbusi legendinė mokytoja lituanistė Laima Abraitytė.* „Ten atradau mažąjį stebuklą –
Onę Baliukonytę, Bukauciškių kaimo Paraistės Avietėlę…“, – rašo mokytoja savo
knygoje „Atsigręžus. Iš mokytojo užrašų“ (2016).

Poetės gyvenimo kelias nuo Paraistės Avietėlės iki
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės nebuvo lengvas,
tarpais netgi labai dramatiškas. Bet gręžtis į Saulę, į Šviesą – visada buvo
jos egzistencinis siekis. Dalį to kelio, jo fragmentus ar momentus atspindi ir
Zenono Baltrušio fotografijos. Tarp jų yra  tokių, kurios niekada anksčiau nebuvo
viešinamos ar publikuojamos. Išsamius fotografijų aprašymus, sugulusius į ciklą
„Reginti…“ parengė parodos kuratorė, muziejininkė Albina Protienė. Renginio
metu verbaliniu būdu ji pasistengė atverti mums 
Onės Baliukonės palikimą, saugomą Maironio lietuvių literatūros
muziejuje. Pažymėjo, kad jis nėra didelis. Dalį eksponatų, rengiant parodas,
tenka skolintis, todėl šiandien čia užsimezgę ryšiai yra svarbūs ir muziejui. Gražiai
padėkojo Angelei Valienei už bendradarbiavimą, remiant muziejaus iniciatyvas. Onė
Baliukonė muziejui yra padovanojusi savo eilėraščių rinkinio „Tėve mūsų gyvenime“
rankraštį ir mašinraštį, su pataisymais… Viena pirmųjų atsiliepė į tuometinio
muziejaus darbuotojo, poeto, literato Alfo Pakėno prašymą paremti
eksponatais… Parašė atsakymą šviesiai melsvu rašalu…

Jautriais prisiminimais apie Onę Baliukonę dalinosi
Angelė Valienė, nepaprastai šiltas ir šviesus žmogus. Susipažino abi studijų
metais, nuo tada ir ėjo visą gyvenimą greta. Angelė tarsi angelas sargas vis
paglobodavo Onę… Tikra atgaiva jai, pavargusiai nuo miesto triukšmo,
išsiilgusiai tylos, ramybės, gamtos tapdavo Angelės tėviškė prie Aiseto ežero
Molėtų rajone. Eilėraščių rinktinėje „Akmuva“ skyrius „Aiseto vaisiai“ yra
skirtas Angelei ir Vytautui Valiams.

Onės Baliukonės poeziją nėra lengva skaityti, ypač
jaunimui. Bet Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokinėms Vakarei Juškevičiūtei,
Kotrynai Dabravolskaitei, Evitai Čeplikaitei ir Liucijai Šerelytei tai pavyko
puikiai! Jaunimas šiais laikais labai
brandus… Sudėtingiausią F. Šopeno kūrinį talentingai atliko Alytaus rajono
meno ir sporto mokyklos tęstinio fortepijono klasės mokinė Sandra Babarskaitė
(mokytoja metodininkė Laima Zalanskienė). Kaipgi galima būtų kalbėti apie Onę
Baliukonę, neskambant jos mėgiamai klasikinei muzikai?… Arba neišvysti šokio, kai
profesorė Viktorija Daujotytė savo monografiją apie Onės Baliukonės kūrybą įžvalgiai
yra pavadinusi „Šokėja virš tilto per prarają“… Šokėją virš tilto per
prarają, skambant Vytauto Kernagio dainai „Laumės vaikas“ Onės Baliukonės
žodžiais, tądien subtiliai įkūnijo Butrimonių šokių kolektyvo „Gojelis“ šokėja
Kornelija Žitkevičiūtė (vadovė Živilė Patinskaitė).

Kančėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Monika
Ražanauskienė ne tik pristatė bendruomenės kūrybines iniciatyvas, įgyvendinant projektą,
bet ir apdovanojo renginio dalyvius su meile pačių pagamintomis dovanėlėmis: džiovintais
obuoliais iš gimtojo poetės sodo Kančėnuose bei keraminėmis gėlytėmis, dekoruotomis
poetei reikšminėmis spalvomis… violetine, švelniai žalia ir melsva.

Reikšminiai tądien buvo ir saulėgrąžų žiedai –  gręžimosi į saulę ir šviesą simboliai…
Alytaus rajono savivaldybės mero patarėja Dalia Paulauskaitė  ir Alytaus rajono savivaldybės viešosios
bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas juos įteikė svečiams kartu su
knygomis, reprezentuojančiomis Alytaus rajoną. Kalbėdama apie tolesnį Onės
Baliukonės atminimo įamžinimą mero patarėja patikino, kad bus tariamasi su
visuomene.

Jaudinančiai nuskambėjo Aldonos Januškauskienės
padėka visiems, kas prisimena ir puoselėja jos sesers Onutės Baliukonytės
atminimą… „Ji visada man yra Onutė“, – apie šiltą seserišką ryšį bylojo jos žodžiai.

„Likimiškus“ eilėraščius, tarsi įrėminančius
renginio pradžią ir pabaigą, skaitė Daugų V. Mirono gimnazijos lietuvių kalbos
ir literatūros mokytojos Gitana Ivanauskienė bei Sigita Juškevičienė.

Parodos leitmotyvu tapę Onės Baliukonės eilėraščio
žodžiai „Lengvai lyg saulėgrąžos žiedą likimą paliesti –/ Ir virsti šviesa – –
–“ svetingoje Daugų Vlado Mirono gimnazijos aplinkoje išsipildė su kaupu –
šilti žodžiai apie Onę Baliukonę tarsi šviesos spinduliai lūžo salės veidrodžių
paviršiuje ir atsispindėdami sukūrė ypatingą daugiamatę, daugiareikšmę aurą… Fotografijos
– šviesos meno – dėka čia sugrįžo ir pati Onė, jau šalies mastu pripažinta
kūrėja… Paroda gimnazijoje net du kartus keitė ekspozicinę erdvę – iš Aktų
salės persikėlė į fojė, kad kuo daugiau lankytojų galėtų ją pamatyti. Nuoširdus
ačiū už bendradarbiavimą gimnazijos bendruomenei, direktoriui Almantui
Jakimavičiui, ūkio dalies vedėjai Astai Turskienei. Paroda iš gimnazijos
iškeliavo į Daugų kultūros centrą…

Vienu iš esminių uždavinių, siekiant puoselėti
žymios mūsų kraštietės, poetės Onės Baliukonės atminimą, buvo noras sutelkti kuo
daugiau vietos gyventojų, įstaigų, organizacijų bendrai kultūrinei meninei
veiklai, stiprinti vietos kultūrinį lauką, skatinti glaudžios kultūrinės
bendruomenės susikūrimą. Nuoširdžiai dėkoju  projekto dalyviams, partneriams, rėmėjams,
kolegoms – visiems padedantiems ir prisidedantiems prie projekto įgyvendinimo
bei bendrų ateities planų kūrimo.

Parodą galima aplankyti:

Lapkričio 3 – 27 d. Daugų
kultūros centre, Ežero g. 30, Daugai (antradieniais-penktadieniais nuo 14 iki
18 val.)

Gruodžio 1 – 20 d. Kančėnų
kaimo bendruomenės namuose, Mokyklos g. 6, Kančėnai (antradieniais-
šeštadieniais nuo 11 iki 16 val.)

Kiekviena fotografija turi
savo QR kodą, kurį nuskenavus išmaniuoju įrenginiu, galima perskaityti išsamų
fotografijos aprašymą. Lankytojų patogumui sukurtas ir parodos bukletas,
kuriame patalpinti trumpieji fotografijų aprašymai, poetės biografija. Savo
atsiliepimus, nuomones, pastebėjimus lankytojai kviečiami rašyti Parodos dienoraštyje
(rašyti galima apie viską, nes VISA YRA VIENA, – kartodavo Onė Baliukonė).
Ačiū.

Projektą iš dalies finansuoja
Lietuvos Kultūros taryba.

*Mokytojos Laimos Abraitytės
mokiniais yra buvę Vytautas Kernagis, Jūratė Onaitytė, Nijolė Oželytė, Remigijus
Sabulis, Algimantas Puipa… Tai viena ryškiausių asmenybių Lietuvos
pedagogikoje. Atsiminimų knygoje mokytoja rašo ir apie savo mokinius Daugų
vidurinėje mokykloje: Petrą Nanartavičių, Juozą Barysą, Stasį Tatulį…
Pastarajam skirti žodžiai: „Neišsaugojome talento. Gal aktoriui Karveliui
prilygęs būtų…”

                                                                             
                Zenono Baltrušio
nuotraukos                       

                                                                                            
Rita Mikuckienė

                                                                                            
Projekto vadovė,                            

                                                                                             Alytaus
rajono savivaldybės viešosios bibliotekos

                                                                                            
vyresn. bibliotekininkė