Nesumeluotuose Vytauto Daraškevičiaus kadruose – sentimentai Dzūkijos sostinei

Jurgio Kunčino viešojoje
bibliotekoje lankytojams atverta kraštiečio fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus
personalinė paroda „Alytus – kaip sentimentas“. Šios parodos dėka nusidriekė
simboliškas tiltas tarp praeities ir dabarties – 2022-ųjų, kai Alytus yra ne
tik dzūkų širdžių sostinė, bet ir Lietuvos kultūros sostinė.

Fotomenininkas Vytautas
Daraškevičius jaučia sentimentus būtent Alytui tikrai ne atsitiktinai. Parodoje
jis pateikia senas fotografijas, kuriose – juodos ir baltos spalvų dvikova
ryškiai atskleidžia anuometinio mūsų miesto nūdieną.

„Visa mano vaikystė ir ankstyvoji
jaunystė prabėgo Alytuje. Tad su juo susiję daugelis malonių prisiminimų ir sentimentų.
Gyvenome Žemaitės gatvėje, miesto pakraštyje, visai greta miško, netoli Nemuno
ir Pylimo. Lankiau Alytaus antrąją, o vėliau pirmąją vidurines mokyklas. Baigus
septynias klases, tėtis padovanojo man fotoaparatą smena. Mane supažindino su fotografavimo pradmenimis ir davė
pirmuosius patarimus žymiausias tuo metu Alytaus fotografas Vytautas Stanionis
vyresnysis“, – atviravo parodos autorius.

Paauglystėje Vytautas Daraškevičius
stebėjo ir fiksavo jį supusią aplinką: mokyklos draugus, nuotykius
ekskursijose, kolūkio talkų momentus. Pirmoji pradedančiojo fotografo
nuotraukos publikacija – beveik prieš 60 metų.

„Alytaus rajoniniame laikraštyje
„Komunistinis rytojus“ 1963 metų rudenį buvo atspausdinta pirmoji mano viešai
rodyta nuotrauka – linų rovimo talkos momentas, – sakė fotomenininkas. – Vieną
kitą savo mokyklinio laikotarpio nuotrauką panaudojau ir šioje parodoje.
Buvusiems mokyklos draugams, manau, bus smagu prisiminti save jaunystėje.“

Baigęs mokyklą Vytautas
Daraškevičius išvyko studijuoti, tačiau vis viena būdavo dažnas svečias tėvų
namuose, tad Alytuje fotografuotos medžiagos pluoštelis vis augo. Žinoma,
dėsninga, kad būtent Dzūkijos sostinėje Vytautas Daraškevičius surengė pirmąją
personalinę fotografijos parodą, o ją sudaryti padėjęs jau Vytautas Stanionis
jaunesnysis.

Fotografijų, susijusių su
Alytumi, Vytautas Daraškevičius šiuo metu turi tikrai nemažai, mat per ilgą
savo gyvenimo kelią patrauklaus užsiėmimo niekada neapleido. Tačiau į parodą
pateko rinktiniai kadrai iš senesnio laikotarpio – 1962-1985 m. Čia ir Alytaus
pirmosios vidurinės dūdų orkestras, ir skulptūros „Lelijos žiedas“ įrengimo
momentas, ir pats Vytautas Daraškevičius su dukterėčia Ingute, ir Jurgis
Kunčinas su sūnumi Pauliumi… Beje, pastaroji nuotrauka ekspozicijoje kabo
kiek garbingesnėje vietoje nei kitos. Parodos autorius turi tam paaiškinimą:

„Jurgis Kunčinas buvo mano klasės
draugas. Būtent šioje bibliotekoje, kuri pavadinta jo vardu, parengiau parodą
su sentimentais savo mylimam miestui…“

Iš tiesų, simboliška. Neturėtų
stebinti ir tai, kad ir pats parodos pristatymo renginys vyko tarsi jaukus senų
draugų pasimatymas. Alytiškiai iki kaulų smegenų čia sudarė akivaizdžią
publikos daugumą. O saujelė kitų galėjo čia jausti nebent baltą pavydą, o, šiukštu,
ne diskriminaciją.

„Tikrąją fotografijos vertę
išgrynina laikas – tik praėjus vienam kitam dešimtmečiui gali tai įvertinti.
Šitai labai akivaizdžiai pajutau, dirbdamas su savo archyvu. Laikui bėgant,
viskas kinta. Todėl man labai imponuoja, kad fotografijos dėka galima
akivaizdžiai stebėti ir palyginti tuos pasikeitimus“, – sako Vytautas
Daraškevičius.

Pasinaudokime galimybe pajusti
laiko tėkmės negrįžtamumą. Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Alytus –
kaip sentimentas“ Jurgio Kunčino
viešojoje bibliotekoje veiks iki lapkričio 30 dienos. Kviečiame apsilankyti.

Jūratė Čėsnaitė

 Ilonos
Krupavičienės nuotraukos