Dubičių žmonių meilė savo kraštui

Varėnos rajono Dubičių
bibliotekoje vyko popietė, skirta kraštotyrai.

Kalbėjome apie Dubičių kraštą ir
jo istoriją. Dalyvės sklaidė segtuvus: „Dubičiai: datos, įvykiai, žmonės“,  „ Atskleidus seniausią Dubičių istorijos
puslapį“, “ Dubičiai mena sukilėlius ir jų vadą Liudviką Narbutą“,  „Dubičių Šv. Jėzaus Širdies bažnyčia“,  „Kompozitorius Vladas Švedas“,  „Dubičių folkloro ansamblis“,  „Dubičiai spaudoje“ ,  „Ko dar nežinome apie Ūlos kraštą“ ir kt.. Bibliotekoje
parengta paroda „Mūsų Dubičiai“.  Galime
jaustis išdidūs gyvendami kaime, turinčiam tokią istoriją. Tą liudija ir
Česlovo Kavarzos įrašas feisbuko puslapyje „Českažygiai dviračiu“, aplankius
mūsų kraštą: „Tai buvo įspūdingiausia visų Českažygių aplink Lietuvą diena.
Ilga kaip trys dienos“. O kabeliškei Danutei Valentukevičienei apsilankymas
Dubičiuose paliko tokį įspūdį: „Kaimo gatvės tuščios, be jokių turistų.
Nesuprantu kodėl. Juk čia turėtų plūsti turistų minios… Man Dubičiai – viena
iš gražiausių Dzūkijos perlų“. Bibliotekininkė skaitė ištraukas iš bendruomenės
pirmininkės sukurtų eiliuotų pasakojimų apie šį kaimą nuo 2009 iki 2019 metų.
Per tą laiką daug kas pasikeitė….  O
Irena Malmygienė sukūrė achrostiką (eiliuotas tekstas, kur eilučių pirmosios
raidės skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį):

 Daug
metų išgyveno šitas kaimas,

Upe
vandens oi daug jau nutekėjo…

Bet
čia gali pajusti tikrą laimę

Ir
džiugesį, kurį žmogus pasėjo.

Čia
žydi ievos, švilpauja varnėnai

Ir
pempės klykauja tarsi pašėlę…

Atradusi
šį kaimą vieną dieną,

Išauginau
gražiausią meilės gėlę.

Didelę staigmeną
visoms renginio dalyvėms padarė Julija Jonienė. Ji prisipažino kurianti eiles
apie Dubičius ir jo žmones. Paprašytą paskaityti, išsitraukė sąsiuvinį ir štai,
prašom (ištrauka).

Kai grįžti iš
kelionės namo

Iš Varėnos, o gal
iš toliau

Pasiilgsti
Dubičių. Džiaugies,

 Kad namo sugrįžai pagaliau.

Išnyri iš pušynų
žalių,

Pasirodo dangaus
lopinėlis,

O žemiau –
begalybė stogų…

Kas išbarstė
pirkias šitam smėly?

Mūsų susitikimas
buvo labai šiltas ir jaukus. Dar ilgai prie arbatos puodelio kalbėjome apie
kaimo grožį, žmones ir negailestingai bėgantį laiką. Baigdama norėčiau
pacituoti Giedrės Petkevičienės žodžius apie kraštotyrą: „Ir vis dėlto žodis
„krašto-tyra“ man primena tyrą vandenį, kurio atsigėręs nori dar ir dar…“

 Dubičių bibliotekos bibliotekininkė Regina
Lukoševičienė