Tylos patyrimai su fotografu Simu Martinoniu

Alytaus
Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje atverta jauno savito menininko Simo
Martinonio fotoparoda „lieku 1“. Autorius sakosi, kad tiek daug žmonių dar nėra
atėję į jokį jo darbų pristatymą, o fotografijų parodų jis yra surengęs ne tiek
ir mažai – šioji jau aštunta. Na, ką čia bepridursi – alytiškiai smalsūs ir
svetingi, o jaunas fotomenininko amžius ir nuoširdus atvirumas į renginį
bibliotekoje priviliojo ne tik senuosius „fotografijos vilkus“, bet ir eksperimentuojantį
jaunimą.

Simo
laisvė kurti

Montažo režisierius ir fotografas
Simas Martinonis gyvena ir kuria Vilniuje. Yra išbandęs tiek skaitmeninę, tiek
analoginę fotografiją, 30-ies vienetų tiražu išleidęs analoginės fotografijos
fotoalbumą „Begyvybės Erdvės. Fotografika.“ ir 50-ties vienetų tiražu – originalų
fotodienoraštį „LACUNA.“

„Myliu fotografiją ir joje
slypinčias abstrakcijas, fragmentus, linijas, negatyvias erdves. Fotografija
kartu ir mano sielos vaistai, nes ji neverčia manęs kitiems atsiskaityti,
bandyti kažką įrodyti ar pagrįsti dėl ko priėmiau vienokį ar kitokį kūrybinį
sprendimą. Esu laisvas kurdamas ir dalindamasis kūryba su kitais“, – sako
jaunasis fotomenininkas.

Simo fotografijų parodų, kurių
dauguma buvo surengta Vilniuje, pavadinimai dvelkia paslaptimi ir yra kiek
melancholiški: „Ne Visai Realu“, „Tylumos“, „lieku 1“. Pastaroji paroda žiemos
pradžioje buvo eksponuota Paliesiaus dvare, o po Naujųjų atkeliavo tiesiai į
Alytaus biblioteką.

Simo
tyla ir muzika

Skaitmeninėse „lieku 1“
fotografijose – į gilią tamsą panirę urbanistiniai vaizdai, kuriuos jaunasis
fotomenininkas užfiksuoja naktinėdamas mieste. Tyla mėnesienoje Simui atveria
pribloškiančius patyrimus.

„Naktimis, kai miestą aplanko
tyla, su ja ateina jausmas, kad likau vienas – atsiranda erdvės. Viduje ir
išorėje. Šis itin ribotas tarpelis paroje – mano produktyvumo laikas. Jo metu
būnu savimi, nieko neįpareigotas ieškau, stoju, grįžtu, laukiu ir vėl einu…
kuriu, patiriu tylą, vienatvę, nerimą. Klajodamas mėnesienos nušviestais
keliais ir slapstydamasis jos kuriamuose šešėliuose kartas nuo karto susitinku
kadrą. Štai tokie susitikimai nugulė ant popieriaus ir tapo šia paroda“, –
atvirauja parodos autorius.

Galbūt tyla į Simo potyrius taip
jautriai įsismelkia todėl, kad jis sakosi šiaip beveik visą laiką gyvenąs
muzikoje:

„Aš muzika gyvenu nuo tada, kiek
tik save pamenu. Fotografuoju su muzika, redaguoju su muzika, net ir mąstau su
muzika. Muzika be perstojo yra su manim – tiek fone, tiek pirmam plane. Man ir
fotografija yra tam tikra muzikos forma.“

Vienui
vienas

Simas Martinonis sakosi „tikrą“
fotoaparatą į rankas paėmęs prieš daugiau nei ketverius metus, šiuo metu fotografuojantis
sau ir šiame procese jam draugijos nereikią, mat kurdamas jis jaučiąs laisvę.
Tačiau aplinkinių reakcija, kad ir kokia ji bebūtų, yra stimulas keistis,
kurti, judėti unikaliu keliu.

Fotografijos „guru“ Vytautas V.
Stanionis, užsukęs į parodos atidarymą padrąsinti jaunojo autoriaus, pasisakė
gana lakoniškai:

„Įžengus į šią pažįstamą bibliotekos
salytę ir žvilgsniu perbėgus tai, kas yra ant sienų, pirmas įspūdis buvo, kad
tai yra „veidas“, kad tai, kas čia pakabinta turi savo „veidą“ ir yra
individualu.“

Visiems netikėtai Vytautas V.
Stanionis čia pat spontaniškai suimprovizavo vieno autoriaus ir vienos
fotografijos lakšto performansą, pagilinantį suvokimą, kad Simas net ir pilnoje
žmonių salėje yra vienui vienas.

Sveikindama Simą savo parodai
eksponuoti pasirinkus būtent Dzūkijos sostinės bibliotekos erdves vicemerė
Jurgita Šukevičienė pasidžiaugė, kad Alytaus bendruomenė tikrai myli menininkus
ir kultūrą.

Simo Martinonio fotografijų
paroda „lieku 1“ Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje veiks iki sausio 28
dienos. Kviečiame apsilankyti.

Jūratė Čėsnaitė

Ilonos
Krupavičienės nuotr.