Išmanieji įrenginiai – asmeninės informacijos „saugykla“: kaip ją apsaugoti?

Išmanieji įrenginiai gerokai palengvina kiekvieno iš mūsų gyvenimą.
Tačiau dažnas nesusimąsto, kokį kiekį duomenų išnaudojame naršydami ir kiek
asmeninės informacijos saugo mūsų telefonas. Nors pagal tarptautinio
kibernetinio saugumo indeksą Lietuva yra antra saugiausia valstybė
kibernetiniame pasaulyje, svarbu nepamiršti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint
apsaugoti duomenis, esančius telefone.

Šiais laikais išmanusis telefonas naudojamas ne tik kaip susisiekimo
įrenginys, tačiau atstoja ir kitokius kasdienybėje reikalingus prietaisus:
banko kortelę, vaizdo kamerą; yra tarsi virtualūs vartai į parduotuves, darbą
ir pan.

„Kad galėtume pilnavertiškai naudotis išmanaus įrenginio funkcijomis,
turime susikurti įvairias paskyras, pasirinkti slaptažodžius, suvesti savo
asmeninius duomenis. Telefone gausu informacijos apie mus: nuotraukų,
susirašinėjimų, prieigos prie banko ar kitų konfidencialių duomenų. Svarbu
žinoti, kaip visa tai apsaugoti. Pirmiausia reikėtų mokėti identifikuoti pavojų
keliančias interneto svetaines ir jose nesilankyti bei nepateikti savo duomenų“, –
sako „Samsung Electronics Baltics“ atstovybės Lietuvoje pardavimų verslui
skyriaus vadovas Vaidas Bielinis.

Įvertinkite puslapių saugumą

Naršydami internete susiduriame su begalybe skirtingų interneto puslapių.
Anot V. Bielinio, ne visi jie yra patikimi ir pataria, kaip įsitikinti, kad
interneto puslapis saugus: „Jei adreso pradžioje yra „https“, tai reiškia, kad
puslapis naudoja duomenų šifravimą ir yra saugus naudoti. Taip pat patikimame
puslapyje visada turėtų būti paskelbta privatumo politika ir valdytojo
kontaktinė informacija“, – aiškina pašnekovas.

Ekspertas priduria, kad jei vis dėlto užėjote į tokį puslapį, kuriame šių
duomenų nėra, jokiu būdu nespauskite ant „iššokančių“ langų ar nuorodų ir
nesijunkite prie jų, naudodamiesi savo asmeninių paskyrų (el. pašto, soc.
tinklų) prisijungimo duomenimis, neveskite jokios asmeninės informacijos.

Internetinių sukčių aukomis dažnai tampa tie, kurie apsipirkinėja
internetu. Iš pirmo žvilgsnio puslapis, iš kurio norima įsigyti prekę, atitinka
visus saugumo reikalavimus, tačiau perėjus prie apmokėjimo dalies, vartotojas
yra nukreipiamas į sukčių sukurtą, identišką banko puslapį. Kilus bent
menkiausiam įtarimui, būtina patikrinti svetainės adresą, jos duomenis ir
nevesti jokios asmeninės informacijos.

Pasak V. Bielinio, norint patikrinti, ar interneto svetainė yra saugi,
nereikia turėti ypatingų žinių: „Apsilankę puslapyje, prie kiekvieno adreso,
galite pamatyti spynos ikonėlę, ją spustelėjus, sužinosite visą informaciją
apie puslapį – kokius slapukus (angl. cookies) naudoja, kada buvo
sukurta, kokiame serveryje įkelta“, – pataria ekspertas.

Pavojų asmeniniams duomenims gali sukelti ir kenkėjiškos programėlės.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad, siekiant to išvengti, vertėtų programėles
siųsti tik iš patvirtintų parduotuvių, tokių kaip „Google Play“. Be to,
pravartu atkreipti dėmesį į leidimus, kurių prašo programa.

„Jeigu įdiegiate, pavyzdžiui, nuotraukų redagavimo programėlę, tačiau ji
prašo niekuo nesusijusio leidimo pasiekti jūsų kontaktų sąrašą, tai turėtų būti
pirmoji raudona vėliava ieškoti kitos alternatyvos“, – komentuoja V. Bielinis.

Jis taip pat pataria kritiškai vertinti ir nepasitikėti pateikta
informacija apie galimus laimėjimus ar prizus, kai prašoma pateikti asmeninius
ar mokėjimų kortelių duomenis. Dažnai sukčiai prašo atsisiųsti papildomas
programėles ar paspausti ant konkrečios nuorodos, jei norite atsiimti
laimėjimą. Išlikite budrūs ir nespauskite ant įtartinų aplikacijų, o jei
netyčia paspaudėte, svarbu nepateikti jokių savo asmeninių duomenų.

Saugokite informaciją apie slaptažodžius ir prisijungimus prie paskyrų

Naudojantis keliomis skirtingomis paskyromis, rekomenduojama nenaudoti tų
pačių slaptažodžių, tačiau įsiminti kiekvieno profilio slaptažodį gali būti
sudėtinga. Todėl naudojant tą patį įrenginį, naršyklė sukuria galimybę
išsaugoti slaptažodį skirtingoms paskyroms. Tai gali pasirodyti patogu, kadangi
slaptažodžio nereikia įsiminti ir suvesti – naršyklė tai padaro už jus. Vis
dėlto, ekspertas sako, kad tokio būdo reikėtų vengti bei neužsirašinėti
prisijungimo prie paskyros duomenų užrašinėse, telefonuose ar kitur, nes taip
kyla pavojus jūsų duomenų saugumui.

Kad nereikėtų įsiminti kelių dešimčių skirtingų slaptažodžių, B. Bielinis
sako, kad verta pagalvoti apie slaptažodžių generatorių. Programa automatiškai
generuoja patikimus slaptažodžius, kuriuos sunku atspėti, ir veikia kaip
saugykla, kurioje galite rasti visus savo prisijungimus. Todėl jūsų paskyra
tampa daug saugesne.

„Tam, kad būtume saugūs kibernetiniame pasaulyje, kuriama vis daug
programinių įrangų ir sistemų, kurios padeda apsaugoti jūsų išmaniuosius
įrenginius nuo galimų sukčių atakų ir galimybės pasiekti jūsų asmeninius
duomenis. Mes išmaniųjų įrenginių naudotojams su „Android“ operacine sistema
siūlome „Knox“ sistemą, kuri realiuoju laiku apsaugo telefone esančią jautrią
informaciją“, – sako V. Bielinis.

Specialistas komentuoja, kad fiziškai izoliuoja slaptažodžius, PIN kodus,
biometrinius duomenis, visus svarbius duomenis ir laiko juos saugioje
aplinkoje. Naudojantis šia sistema, net patyrę įsilaužėliai negali įsibrauti į
jūsų įrenginį, o įvykus kibernetinei atakai, sistema pradeda savęs sunaikinimo
procedūrą, su kuria dingsta ir visi laikomi duomenys, taip apsaugodama
informaciją nuo patekimo į sukčių rankas.

Nenurodykite savo asmeninių duomenų

Pašnekovas akcentuoja, kad jei apsaugos sistemos neturite, svarbu išlikti
budriems ir atidžiai stebėti, kokius duomenis pateikiate įvairiuose interneto
puslapiuose.

„Dalyje puslapių kurdami naują paskyrą tai galime padaryti, naudojant,
pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Gmail“ paskyras. Pasirinkus šį būdą, naujai paskyrai
sukurti bus panaudoti jūsų duomenys, kuriuos naudojate kituose puslapiuose.
Tokio būdo nepatartina pasitelkti registruojantis puslapiuose, kurie suteikia
prieigą prie asmeninių duomenų. Tokiu atveju geriau prie puslapio jungtis
naudojantis el. bankininkyste“, – aiškina V. Bielinis.

Registruodamiesi įvairiuose interneto puslapiuose, stenkitės pateikti kuo
mažiau savo asmeninių duomenų – jei nebūtina, nenurodykite savo el. pašto,
asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso, vardo ir pavardės. Jei kažkurie iš šių
duomenų privalomi nurodyti, tai darykite tik įsitikinę, kad puslapis yra
saugus.

Taip pat pašnekovas siūlo vengti viešose vietose naudotis neapsaugotu
„Wi-Fi“, kuriuo naudojasi daug nepažįstamų žmonių, kadangi toks interneto
tinklas suteikia galimybę sukčiams lengviau įsibrauti į jūsų įrenginį ir
pasiekti asmeninę informaciją.

Apie „Samsung Electronics Co., Ltd.“:

„Samsung“ įkvepia pasaulį ir formuoja ateitį su transformuojančiomis
idėjomis ir technologijomis. Bendrovė iš naujo apibrėžia televizorių, išmaniųjų
telefonų, nešiojamųjų įrenginių, planšetinių kompiuterių, skaitmeninių
prietaisų, tinklo sistemų ir atminties ir LED sprendimus. Norėdami sužinoti
karščiausias naujienas, apsilankykite news.samsung.com.