Jolanta ir Povilas Kazakevičiai: „Mums nieko nereikia, nes mes turime vienas kitą“

Tai vienintelė pažintis pakeitusi dviejų žmonių gyvenimus. Jolanta ir Povilas Kazakevičiai susipažino šokiuose ir nuo to momento vienas kito nepaleido, nors pripažįsta, kad aplinka ir artimieji bandė juos išskirti.  Jau ne jaunuoliai, bet sumainė aukso žiedus, džiaugiasi vienas kitu bei dviem „meškomis“. Pokalbis su Jolanta ir Povilu.

„Mums nieko nereikia, nes mes turime vienas kitą.“ – tvirtina pašnekovai. O Jolanta priduria: „Ką nuveiksi šiandien, nereikės gailėtis rytoj. Jeigu mūsų gyvenime būtų tik darbas-namai, gyventi taptų neįdomu“, – atvirauja moteris.

46-erių Jolanta ir 41-erių Povilas Kazakevičiai, prieš tris metus sukūrė šeimą. Jolanta kilusi iš Peckūnų kaimo, Punios seniūnijos. Baigė Butrimonių vidurinę mokyklą. Sulaukusi 18 pradėjo dirbti. O profesiją, artėjant 40-mečiui, įgijo tuometinėje Simno žemės ūkio mokykloje.  Daugiau kaip 20 metų dirbo A. Žemaičio gėlininkystės ūkyje, o dabar – Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre.

„Užaugau pas A. Žemaitį gėlėse, daugiausiai rožėse,“ – pasakoja pašnekovė. Iš pirmos santuokos Jolanta turi 22-erių metų dukrą.

Povilas kilęs iš Takniškių, Alovės seniūnijos. Baigė Alytaus Piliakalnio mokyklą, yra įgijęs staliaus specialybę. Vyras turi sūnų. Jam santuoka su Jolanta – pirmoji.

Pažintis šokiuose

Paklausti, kaip abu susipažino, pora šypsosi ir sako: „Odėje“. Abiem pažintis buvo netikėta, bet maloni. Jolanta pasakoja, kad šokiuose neturėjo kada lankytis, o be to jų ir nemėgo. Tuo metu ji gyveno Griškonyse, o su tuometiniu vyru gyvenimas kartu nesiklojo. Man rūpėjo namai, ūkis, darbas. Laikėme 9 arklius, karvių. Ūkininkavau, pramogoms neturėjau laiko“, – pasakojo moteris. Ir vieną dieną prieš 5 metus giminaitė pakvietė važiuoti į šokius. „Ir kaimo moteriškė susiruošė į „Odę“. Vienintelį kartą!“, – apie lemtingą pažintį pasakoja Jolanta. O Povilas su draugais dažnai užsukdavo į „Odę“ pasibūti.

Jolanta atvira – šokiuose jautėsi nejaukiai. „Aš sėdėjau prie stalo. Man net ir skrandis sustojo. Visi eina pro mane, žiūri. Gi supranta, nematyta. Pirmą kartą čia ji.  Povilas, vienintelis blaivas buvo, pakvietė mane šokti“, – tęsia Jolanta. Povilas pas Jolantą pirmiausiai paprašė „draugauti“ socialiniame tinkle Facebook. Abiem pažintis kaip mat susuko galvas. „Ir… prasidėjo mūsų laikas“, – šypsosi pašnekovai.

„Meškos“ gyvena kartu

Jolanta atsikraustė pas Povilą į Takniškius. Ir ne viena, o su dviem didelėmis „meškomis“. Taip moteris vadina savo šunis: Niūfaundlendo ir Berno Zenehundo veislių. „Jie tikrai labai dideli. Kiekvienas sveria mažiausiai po 55 kg. Neįsivaizduojate, kokia pirmoji pažintis buvo Povilui su mano „meškomis“, – šypsosi moteris ir priduria, „gerai, kad vyrui patinka šunys, nes būčiau taip ir likusi su šunimis viena savo darbuose“.

Porą suvedė nusivylimas gyvenimu, tad jie nusprendė gyventi gražiai, taip kaip negyveno niekada ankščiau.  Jolanta atvira – ir tuoktis neketino, bet nuolat būti vadinami partneriais ar dar blogiau sugyventiniais, irgi nenorėjo. „Taigi, vieną gražią dieną sugalvojome, kad reikia sumainyti aukso žiedus. Turėjome civilinę santuoką, o dabar dar planuojame ir bažnytinę“,- kalbėjo J. Kazakevičienė.

Renginių dalyviai

Jolanta ir Povilas yra nuolatiniai Alytaus miesto ir rajono renginių dalyviai. Visada su nuotaika ir gera emocija skuba į šventes. Gražu į juos žiūrėti. „Ankščiau namie šokdavome abu, bet dabar norime ištrūkti iš jų, pakeisti aplinką, praskaidrinti kasdienybę, juk nežinome, kiek mums šioje žemėje duota dienų ir valandų“, – sako Jolanta.

Pora į viską žiūri optimistiškai, net kai ir sunku, ar atsitinka kažkas kurioziško. „Labai gerai, kad už vyrą esu penkiais metais vyresnė, reiškia kartu ir numirsime!”,- apibendrindama šalies vyrų ir moterų gyvenimo trukmę, linksmai pokštavo Jolanta.

Abu viską meta ir lekia. Artimiausias jų numatomas apsilankymui renginys – Varėnos grybų šventė! Ten jiedu smagiai paklausys muzikos, pašoks, pabendraus su žmonėmis, pasibus. Jie tuo gyvena, jiems to reikia.

Linkime jums, Jolanta ir Povilai, kad noras šokti, lankyti renginius bei džiaugtis vienas kito draugija niekada nepraeitų.

Danielius Jakubavičius