Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie jie ir kas juos naudoja?

Nors nauji išmanieji šiandien dygsta kaip grybai po lietaus, dalis lietuvių lieka ištikimi mygtukiniams jų protėviais. Net pastaraisiais metais „Telia“ tinkle veikia ne viena prie dvidešimt metų amžiaus ribos priartėjusi „Nokia“ ir net praėjusį amžių menantis „Ericsson“ „dinozauras“. Bendrovės atstovai atskleidžia, kuo tautiečius traukia šis technologijų vintažas, ir kuo ypatingi jų mobilieji.

„2025 m. sueina trisdešimt metų nuo GSM tinklo įjungimo – tiek pat, kiek seniausiam mūsų tinkle veikiančiam mobiliajam telefonui. Tokie polifoninėmis melodijomis pypsintys ir vos kelias funkcijas turintys įrenginiai vis dar atlieka visas būtinas funkcijas, todėl išlieka patrauklūs ne tik ilgamečiams jų naudotojams, bet ir tiems, kurie juos atranda iš naujo. Jų populiarumą šiandien skatina ir augantis žmonių noras pailsėti nuo skaitmeninio triukšmo. Dedame visas pastangas, kad ši gyvoji istorija galėtų ir toliau veikti moderniame mobiliojo ryšio tinkle bei sėkmingai tenkinti įvairius jos savininkų poreikius“, – teigia „Telia“ paslaugų architektas Tomas Grinevičius.

„Neužmušama“ klasika 

„Vyriausias“ šiuo metu „Telia“ klientų naudojamas mobilusis telefonas – 1995 m. išleistas „Ericsson GH388“. Šis modelis buvo vienas pirmųjų kompaktiškų mobiliųjų, kurie lengvai tilpo kišenėje, bet tuo pat metu galėjo atlaikyti nedidelius kritimus. Vartotojai jį mėgo dėl stiprios ryšio antenos ir tuo metu naujausio „GSM 900“ standarto palaikymo, leidžiančio šį mobilųjį sėkmingai naudoti net dabar. Tačiau nepaisant didelio „Ericsson GH388“ patikimumo, iki šiol veikiantys egzemplioriai yra didelė retenybė. „Telia“ tinkle jų – vos vienas.

Laiko išbandymą atlaikė kur kas daugiau „Nokia“ telefonų. Mažiausiai keturios dešimtys žmonių Lietuvoje šiandien džiaugiasi 2007 m. dienos šviesą išvydusiu „Nokia 3110 Classic“, kuris klasikinius gamintojo principus sujungė su naujausiomis to laikmečio technologijomis. Telefonas turėjo spalvotą ekraną, palaikė „Bluetooth“ ryšį, galėjo groti MP3 failus ir netgi buvo aprūpintas 1,3 megapikselių kamera. Tai buvo tarsi tarpinis variantas tarp klasikinių mygtukinių telefonų ir pamažu populiarėjančių išmaniųjų įrenginių.

„Į išmanumo pusę kiek labiau pasistūmėjo „Nokia 2700 Classic“, kuris debiutavo dvejais metais vėliau. Jo atmintį buvo galima išplėsti „microSD“ kortele, o mobiliojo viduje veikė daug našesnis grafikos lustas. Tai jo savininkams leido žaisti „Gyvatėlę“ trimatėje aplinkoje, virtualiai vairuoti ralio automobilius ir net naudotis trečiųjų šalių aplikacijomis. Galbūt šiandien sunku patikėti, bet „Nokia 2700 Classic“ buvo galima naršyti „Facebook“ bei pasiekti ankstyvąją „Google Maps“ žemėlapių versiją. Nors jis niekada nesiekė tapti technologijų stebuklu, mūsų dienų sulaukė mažiausiai 17 „Nokia 2700 Classic“ egzempliorių“, – mini T. Grinevičius.

Verta paminėti, kad šie patikimi mygtukinių telefonų modeliai atlieka ne tik ryšio funkciją, bet ir randa naujų panaudojimo būdų. Nagingų žmonių patobulinti, jie tarnauja kaip senųjų signalizacijų, kiemo vartelių ar kitų nuotoliniu būdu valdomų prietaisų sistemos. 

Technologijų vintažas domina ir jaunimą

Metų metus naudojami seni mobilieji ne vienam pirmiausia asocijuojasi su vyresnės kartos žmonėmis, aktyviai negyvenančiais modernaus skaitmeninio gyvenimo. Bet pastaraisiais metais pastebima ir priešinga tendencija – technologijų vintažas domina ir jaunimą. Dabartinė Z karta mato senovinius telefonus kaip autentiškumo ir unikalumo simbolį. 

„Didžiausiose Lietuvos arenose atgimstančios dutūkstantųjų grupės, į madą grįžę apsmukę rūbai ir odiniai švarkai sunkiai dera su supanašėjusiais šių dienų išmaniaisiais. Jaunuolio rankoje laikomas mygtukinis mobilusis yra savotiška deklaracija, kad asmuo nenori aklai sekti masių diktuojamų tendencijų, ir turi nepriklausomą požiūri į technologijas. Tokie ilgą „gyvenimo patirtį“ turintys prietaisai taip pat atkreipia aplinkinių dėmesį, tapdami pokalbio pradžia ar tiesiog stilingu aprangos aksesuaru“, – priežastis vardina „Telia“ atstovas.

Ne ką mažesnę rolę vaidina ir nostalgijos aspektas. Mygtukiniai telefonai ant parduotuvių lentynų gulėjo dar tada, kai dabartiniai jaunuoliai žengė pirmuosius savo žingsnius, o daliai jų – gal netgi buvo pirmoji nuosava ryšio priemonė. Todėl sužaisti „Gyvatėlės“ partiją, pamiklinti pirštus spaudant klaksinčius klavišus ar pamatyti pasaulį per nelabai ryškią dviejų megapikselių kameros akutę jiems prilygsta savotiškai kelionei laiku. 

Retro telefonai – būdas pagyti nuo priklausomybės

Mygtukinių mobiliųjų primityvumas yra viena tų priežasčių, kuri gali lemti jų išlikimą. „Greičiausiai kiekvienas žinome tą jausmą, kai išsitraukę išmanųjį patikrinti el. pašto dėžutei magiškai atsiduriame „Instagram“ ir tik po kurio laiko atsipeikėję suprantame, kad keliolikai minučių buvome prasmegę bereikšmės informacijos sūkuryje. Nesibaigiantis pranešimų srautas ir spalvotos programėlių ikonėlės trukdo sukaupti dėmesį į pokalbius su artimais žmonėmis ar net išlaikyti optimalų darbo tempą. Naudojant mygtukinį telefoną galima gana radikaliai save nuo viso to atriboti, pasiliekant komunikacijos kanalą kritiniams atvejams. Tokia „detoksikacija“ gali trukti savaitę, mėnesį ar tiesiog tam tikrą žmogui svarbų laikotarpį. Pavyzdžiui, su šeima atostogaujant prie jūros ar rašant bakalauro darbą.“, – pabrėžia T. Grinevičius.

Noras „atsijungti“ yra ne vienintelis neblėstančio mygtukinių mobiliųjų nemirtingumo variklis. Dalis vartotojų baiminasi, kad išmanieji telefonai sudaro dideles galimybes sekti jų judėjimą, klausytis pokalbių ar pasisavinti juose išsaugotą informaciją. Retro įrenginiai neturi sudėtingų operacinių sistemų ar nuolatinių prisijungimų prie interneto, todėl rizika, kad asmeniniai duomenys pateks į nepageidaujamas rankas, ženkliai sumažėja. 

Be to, mygtukiniai primityvūs telefonai gali suteikti ir dar vieną svarbią funkciją – patikimą atsarginį ryšį. Senieji aparatai dažnai tampa gelbėtoju sugedus išmaniajam įrenginiui arba netikėtai pametus pagrindinį telefoną. Jie nereikalauja dažnos priežiūros, ilgam išlaiko baterijos įkrovą ir gali būti naudojami kaip rezervinis ryšio sprendimas.

„Nors gyvename 5G amžiuje, net ir šiandien mygtukinė mobiliojo ryšio klasika gali laisvai skambinti bei siųsti SMS žinutes, kaip geriausiais savo laikais. Matydami kad ir ne pačią didžiausią tokių ryšio paslaugų paklausą, norime, jog mūsų klientai kaip įmanoma ilgiau nesusidurtų su jokiomis kliūtimis. Pagal dabartinius planus, senutėlės „Nokia“ ir „Ericsson“ galės sėkmingai „pypsėti“ iki 2030 m., kai planuojamas jiems reikalingo 2G tinklo išjungimas“, – mygtukinių mobiliųjų savininkus ramina „Telia“ paslaugų architektas Tomas Grinevičius.

Audrius Stasiulaitis