Lietuvą alino rekordinė kaitra: Varėnoje termometrai penkias dienas rodė daugiau nei 30 laipsnių

Pirmoji 2026 metų kaitra Lietuvoje tapo istorine. Birželio 27–liepos 1 dienomis šalį užklupusi karščio banga atnešė ne tik stichinį meteorologinį reiškinį, bet ir kelis reikšmingus rekordus – Druskininkuose užfiksuota aukščiausia birželio mėnesio oro temperatūra per visą stebėjimų istoriją, o Vilniuje pasiektas daugiau nei 250 metų nematytas birželio karščio rekordas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo LT) duomenimis, kaitra šalyje buvo registruojama birželio 27 – liepos 1 dienomis. Stichinis meteorologinis reiškinys fiksuojamas tuomet, kai maksimali oro temperatūra tris ar daugiau dienų iš eilės siekia arba viršija 30 °C. Šį kartą kaitra apėmė beveik pusę visų šalies meteorologijos stočių, o pietiniuose rajonuose tęsėsi net penkias dienas.

Druskininkuose – naujas visų laikų birželio rekordas

Didžiausias karštis Lietuvoje užfiksuotas birželio 28 dieną Druskininkuose, kur termometrai rodė 36,3 °C. Tai naujas absoliutus birželio mėnesio oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Ankstesnis rekordas – 35,7 °C – buvo pasiektas 2019 metais Kaišiadoryse, todėl naujasis rodiklis pagerintas 0,6 laipsnio.

Tuo metu aukščiausia dienos temperatūra daugelyje šalies miestų svyravo nuo 30 iki 35 laipsnių. Virš 34 °C oras įkaito Druskininkuose, Tauragėje, Kybartuose, Lazdijuose, Kazlų Rūdoje, Varėnoje, Alytuje, Akmenėje ir Vilniuje.

Vilniuje – karščiausias birželis per daugiau nei 250 metų

Birželio 28-ąją sostinėje užfiksuota 33,6 °C temperatūra tapo aukščiausia birželio mėnesio reikšme nuo tada, kai Vilniuje pradėti reguliarūs meteorologiniai stebėjimai 1778 metais. Tą pačią dieną nauji paros temperatūros rekordai taip pat užfiksuoti Nidoje ir Varėnoje.

Karštos buvo ir naktys

Karščio banga išsiskyrė ne tik dienomis, bet ir itin šiltomis naktimis. Lietuvoje užregistruota šilčiausia birželio naktis per visą stebėjimų istoriją – Ventėje temperatūra nenukrito žemiau 24,1 °C.

Tropinės naktys, kai oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C, buvo fiksuotos 31 iš 54 meteorologijos stočių, tarp jų – Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Varėnoje, Telšiuose, Nidoje ir kituose šalies miestuose.

Karščius nutraukė audros

Meteorologų teigimu, rekordinę kaitrą sukėlė iš pietų į Baltijos regioną plūstelėjusi atogrąžų oro masė, kurią atnešė virš Vidurio Europos įsitvirtinęs anticiklonas. Situacija pasikeitė tik liepos 1 dieną, kai Lietuvą pasiekė šaltasis atmosferos frontas su liūtimis, perkūnija ir škvalais. Didžiausias audrų poveikis fiksuotas pietų ir pietryčių Lietuvoje.

Mokslininkai pabrėžia, kad tokio masto karščio bangos Europoje tampa vis dažnesnės, o jų intensyvumą reikšmingai didina klimato kaita.