In Memoriam advokatas Edgaras Margevičius
Po ilgos kovos su onkologine liga mirė žinomas advokatas Edgaras Margevičius (1991-2025 m.). Jo žmona Jogilė Margevičienė socialiniuose tinkluose paviešino žinutę, kurioje kviečia kiekvieną jį pažinojusį palydėti į paskutinę kelionę.
Jo žmona Jogilė Margevičienė socialiniuose tinkluose pasidalijo jautria žinute, kurioje kviečia visus pažinojusius Edgarą palydėti jį į paskutinę kelionę.
„Šiandien Edgaras Margevičius, po ilgos ir drąsios kovos, iškeliavo į amžiną poilsį.
Kviečiame visus, kurių gyvenimą jis palietė, palydėti jį į paskutinę kelionę ir kartu prisiminti gražius momentus, kuriuos patyrėme drauge.
Kaip jis pats būtų pasakęs: „Pasidžiaukime tuo, ką kartu išgyvenome, o ne liūdėkime dėl to, ko nebebus“, – rašė J. Margevičienė.
Ji taip pat pasidalijo ir atsisveikinimo su vyru detalėmis:
Atsisveikinimas:
Laidojimo namai „Skausmo užuovėja“, 1 salė, Rūtų g. 65, Alytus
Spalio 13 d. (pirmadienis): 10.00–20.00
Spalio 14 d. (antradienis): 09.30–12.00
Šv. Mišios:
Spalio 13 d. (pirmadienį) 18.00 val. Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje (Varėnos g. 24, Alytus)
Išlydėjimas į amžinybę:
Spalio 14 d., 12.00 val. nuo laidojimo namų į Pirmo Alytaus kapines (Uosių g. 14, Alytus).
Šeimos prašymas: vietoj vainikų atnešti porą baltų gėlių.
Ilsėkis ramybėje, Edgarai, – brūkštelėjo ji.

Velioniui kolegai jautrią žinutę socialiniuose tinkluose skyrė ir „Prevence Legal“ komandos nariai:
„Jei Edgaras galėtų pats parašyti šį tekstą, jis tikriausiai nusišypsotų ir pasakytų: gyvenimas vis tiek yra gražus ultramaratonas.
Kelias gali pasikeisti, kojos pavargti, bet prasmė – ta pati: eiti pirmyn, kiekvieną dieną po vieną žingsnį.
Mums jis buvo daugiau nei vadovas – jis buvo žmogus, kuris išklausydavo ir turėjo laiko kiekvienam.
Užtekdavo kelių minučių pokalbio su juo, kad pajustum: tu gali daugiau, nei pats manei.
Jis mokėjo pakelti kartelę, bet kartu ištiesdavo ranką, kad ją pasiektum.
Ir visada primindavo: darbas nėra tik dokumentai. Darbas – tai žmonės, istorijos, drauge nueitas kelias.
Jo drąsa ir gebėjimas įkvėpti kitus paliko mums pamoką, kuriai nereikia knygų.
Šiandien sakome: ačiū, Edgarai – už tai, kad kiekvieną komandoje matei pirmiausia kaip žmogų,
už tai, kad įkvėpdavai judėti pirmyn net tada, kai mums atrodė sunkiausia,
ir už tai, kad mokėjai pasidžiaugti mūsų laimėjimais kaip savais.
Edgaras išėjo, bet jo palikta kryptis, vertybės ir šypsena visada išliks Prevence kasdienybėje.
Kai bus sunku, prisiminsime jo balsą, ramiai sakantį: „Einam.“ Ir eisime. Kartu.“