Daugų baras „Pramogos prie židinio” supažindino daugybę porų (video)

Daugams (Alytaus rajonas) buvo išties linksmas etapas, kai nuo 1997 iki 2008 metų miestelį drebino baras „Pramogos prie židinio“. Tai buvo ne šiaip baras – tai buvo reiškinys. Verslui vadovavo daugiškiai broliai Vytas ir Gintaras Baliukoniai, kurių pavardė ar dar labiau pravardė „Boliai” iki šiol daug kam asocijuojasi su šokiais iki pat ryto, pigiais gėrimais ir… lemtingomis pažintimis.

Iki šiol buvę lankytojai prisimena ten „dirbusį“ šunį–apsauginį, audringas naktis ir ne vieną bare užgimusią meilę, virtusią rimta santuoka. Jei reikėtų skaičiuoti, kiek šeimų atsirado dėl „Pramogų prie židinio“, statistikos departamentas turbūt prašytų atskiros eilutės.

Kai pusė Lietuvos šėlo Dzūkijoje

Vienu metu bare ošdavo net iki 300 žmonių. Daugų gatvės savaitgaliais būdavo pilnos automobilių – atrodė, kad mažas miestelis staiga tapo pramogų sostine. Tuo metu Dzūkijoje tokio tipo baras-klubas buvo retenybė: nei Alytus, nei Varėna neturėjo panašios pasilinksminimo vietos, tad lankytojai plūdo ne tik iš regiono, bet ir iš Vilniaus, Kauno.

„Norėjome užsidirbti, tad patys daug dirbome. Šeimos nariai padėjo, samdėme apsaugą – laikai buvo neramūs“, – prisimena broliai. Kaimynai kartais skųsdavosi, kad jaunimas su automobiliais iki paryčių suka ratus aplink miestą, bet ką padarysi – jei linksma, tai linksma.

Baras sulaukdavo ir išskirtinių lankytojų, net užsieniečių. Tiesa, susikalbėti su jais anuomet būdavo sudėtingiau nei dabar – bet šypsena ir pakeltas bokalas kalbos barjerus tirpdė greičiau nei žodynas.

Pigūs gėrimai, didelės erdvės ir dar didesni šokiai

Lankytojai galėjo ne tik vaišintis (kartais net pigiau nei parduotuvėje!), bet ir žaisti biliardą, kompiuterinius žaidimus, o svarbiausia – šokti. Šokiams buvo skirta ypač didelė erdvė, ir ji retai kada būdavo tuščia.

„Šokiai tuo metu buvo labai madingi“, – šypsosi pašnekovai. O kur šokiai – ten ir romantika. Broliai juokauja, kad prisidėjo prie Lietuvos gimstamumo didinimo: buvo savotiški piršliai, suvedę ne vieną porą. Visko būdavo, žiūrėk pasimuša lauke, o po pusvalandžio – jau kartu prie stalo, susitaikę ir planuojantys bendrą ateitį.

„Dirbo“ ir šuo – penki apsauginiai viename

Baras kasdien atsidarydavo po pietų ir veikdavo iki 2 valandos nakties. Ir, žinoma, muštynių pasitaikydavo – kaip be jų. „Iš meilės, neapykantos ir stiprios muštynės vykdavo“, – juokauja broliai.

Ypatinga istorijos dalis – bare „dirbęs“ šuo, kuris, pasak savininkų, „atstodavo penkis apsauginius“. Vien jo žvilgsnio kartais pakakdavo, kad konfliktas baigtųsi dar neprasidėjęs.

Buvo ir atvejų, kai teko panaudoti ašarines dujas – kai kuriems tai tapdavo beveik atrakcija: „O, jau kitam gale kažkas vyksta!“ – ir minia smalsiai suklusdavo.

Jaunimas tada ir dabar

Vyto ir Gintaro pastebėjimu, anksčiau jaunimas buvo savarankiškesnis, bet toks pat energingas ir neramus. Stadionuose žolės šienauti nereikėdavo – kasdien vykdavo futbolo kovos. Dabar, pasak jų, jaunimui Dauguose tiesiog trūksta veiklos.

Verslininkai apgailestauja, kad miestelyje žmonių mažėja – jaunuoliai baigę gimnaziją išvyksta. Laikai pasikeitė, ir tai jaučiasi.

Durys užsidarė, bet istorijos liko

2008 metais baras užvėrė duris. Lankytojų pradėjo mažėti, o ir patys savininkai prisipažįsta pavargę nuo intensyvaus darbo tempo. „Galbūt reikėjo ir valdžios pagalbos“, – atvirai sako V. Baliukonis.

Šiandien broliai Vytas ir Gintaras Dauguose turi patalpas Daugų centre ir teikia užsakomųjų maitinimų paslaugas – nuo jubiliejų iki gedulo pietų. Tiesa, rasti darbuotojų sudėtinga, todėl dažniausiai dirba patys šeimos nariai. Pandemija verslą buvo pristabdžiusi, žmonės jaučiasi nesaugūs dėl ateities.

Baro, tokio kaip anuomet, atidaryti jie neplanuoja. Tačiau prisiminimai gyvi. Sugrįžtantys į Daugus buvę lankytojai dar šiandien šypsosi: „O pameni, kaip ten buvo?..“

Ir nors židinys jau seniai užgesęs, „Pramogos prie židinio“ Dauguose liko legenda – su šokiais, juoku, ašaromis, muštynėmis ir,,, beprotiška meile.