Pažangiame Vilės ir Vidmanto Navickų ūkyje – senos tradicijos ir šimtamečiai pastatai

 Pažangiame Vilės ir Vidmanto Navickų ūkyje – senos tradicijos ir šimtamečiai pastatai

Alytaus rajono Krokialaukio seniūnijos Daugirdų kaime
Vilės ir Vidmanto Navickų sodyba išsiskiria – joje dera pažangus ūkis ir
šimtmečius bei ne vieną ūkininkų kartą skaičiuojantys pastatai ir technika. 27-erius
metusplėtodami pieno ūkio veiklą, ūkininkai neapleidžia ir senųjų pastatų,
kuriuos saugo ir didžiuojasi.

Išplėstas ūkis – kryžkelėje

 „Ūkis įkurtas 1992 m. Kai su vyru sukūrėme
šeimą, nuo pirmų dienų stengėmės plėtoti pienininkystės ūkį. Tų karvyčių buvo
labai mažai, pradėjo nuo dviejų. Banda plėtėsi, ir šiandien turime, ką turime“
, – sako ūkininkė Vilė Navickienė. Dabar mechanizuotame pieno ūkyje – per du
šimtus karvių, auginama daugiau kaip 100 telyčaičių.

Ūkininkams
reikėjo įdėti daug pastangų, kad ūkis išaugtų iki šiandienos. Jame taikomos
naujovės, numatyta plėtra. Norssumanymai įgyvendinami ne taip jau lengvai,
Vidmantui ir Vilijai Navickams niekada nebuvo kilę minčių ūkio atsisakyti. „Vis
tik iš karvės galima gyventi, žinoma, jei didesnis ūkis. Smulkiems sunkiau.
Pienovežiui atvažiavus į ūkį daug maloniau pasiimti didesnį kiekį pieno negu
dešimt litrų“ , – sako ūkininkas. Pasak jo, derybų dėl pieno   supirkimo kainos nėra. „Niekas nesileidžia į
kalbas, gali derėtis, kiek nori, bet pasakė supirkėjas, kad tiek mokės ir
viskas.“

Dalis Navickų
pieno ūkio fermų statytos 2002 m., nemaža dalis rekonstruota 2011 m. Tačiau
ūkininkė sako, kad jų ūkis atsidūręs kryžkelėje – nedidelė pieno kaina, trūksta
darbuotojų, dar 2018 m. vasario mėnesį pradėtiems statybų projektavimo darbams
neturi leidimo.

„Nežinome kaip
pasielgti toliau. Užsitęsęs statybų projekto derinimas, maža pieno supirkimo
kaina, trūksta darbuotojų. Todėl svarstome, ar plėsimės, ar sustosime ir
stovėsime vietoje. Jeigu plėsimės, galvojame laikyti apie 300 melžiamų
karvių,  norime palengvinti darbo sąlygas
ir pagerinti gyvulių gerovės sąlygas“ , – sako ūkininkė V. Navickienė.  Ji pabrėžia, kad vien ūkio plėtrai skirto
statybų projekto dokumentai yra tvarkomi labai ilgai, todėl šiek tiek nerimauja
dėl statybų. „Jau vien tik popieriniai reikalai yra tvarkomi be galo
ilgai.  Tai kažkaip net ir patys bijome
žengti sunkų statybų žingsnį ir turėti didelių įsipareigojimų bankams“ , – sako
moteris.

Pasak ūkininkų,
plėsti ūkį ir statyti naujus pastatus reikėtų, nes turi didelį kiekį veršingų
telyčių, tadneturėdami papildomai patalpų, neturės, kur jų laikyti. „Jei nestatysime
statinio, būsim priversti jas realizuoti. Tai yra skausmingas žingsnis ūkiui,
nes telyčios yra aukštos veislinės vertės ir parduoti jų labai nesinorėtų“ , –
sako V. Navickienė.

Pasak ūkininkės,
karvių produktyvumas vidutinis, iš vienos melžia daugiau kaip8 tūkst. kilogramų
per metus. Ūkininkai labai rūpinasi telyčių sveikatingumu, vertina gyvulio
ilgaamžiškumą. Ganiavos laikotarpiu melžiamų karvių gano mažą dalį vien dėl
darbo rankų stygiaus, be to ir patys gyvuliaine visada nori eiti į lauką. „Kai vasarą
temperatūra būna apie 30 laipsnių karščio, karvės pačios nenori išeiti iš
patalpos į lauką, joms tvarte yra geriau, o ir mums patiems yra daug lengviau,
kai galvijai lieka tvartuose“ , – sako ūkininkė.

Pašaru ūkininkai
pasirūpina, kad jo nestigtų, tačiau šiemet turėjo sunkumų. Praėjusių metų
vasarą užsitęsusi sausra išdegino žolę, tad vasario mėnesį tekopirkti nemažai šienainio.
„Brangu, neekonomiška, bet kito kelio nebuvo“ , – sako Vilija.

Į pagalbą – parama

Ūkininkai ūkio
plėtrai pasinaudojo teikiamomis paramomis. Dalyvaudami Kaimo plėtros
programose, SAPARD programoje įsigijo technikos.

Vidmanto ir
Vilijos Navickų ūkininkavimo pradžią mena mažas DT 20 markės traktorius,
pakabintas po stogeliu. Ūkininkai jį saugo kaip reliktą. „Tai pirmas ūkio
traktorius. Su juo pradėjome ūkį. Pirkome jį seną ir dėvėtą. Pagal gamybos
metus traktorius yra su manimi kartu gimęs“ , – pasakojo V. Navickas.

Pieno ūkyje
įspūdį daro ir aplinka.Ūkis gražiai apželdintas, jame dera nauji ir seni
pastatai, kurie mena penktąją Navickų giminės kartą. Kitapus naujo ūkininkų
namo stovi senas raudonų plytų nemažai istorijos menantis pastatas. Kaip sakė
Vidmantas, senasis pastatas pastatytas 1870 metais. „Pastatui 150 metų, jeigu
aš penkta karta, tai jau reikia skaičiuoti, kiek prodėdžių jį prižiūrėjo. Visą
laiką buvo prižiūrimas, dabar jau uždėtas trečias stogas“ , – su pasididžiavimu
pasakoja apie senąjį namą V. Navickas, kuriame užaugo ir jis pats.

Name dabar
gyvena Vidmanto tėvukai ir teta. Kol pasistatė naują namą, senajame gyveno ir
Vidmantas su Vilija, jame augo ir jų trys dukros. Viena iš jų gyvena su tėvais
ir padeda ūkyje. 

Ūkyje šalia
modernių fermų išsiskiria ir pastatas, kuris drėbtas iš molio 1937 metais.
„Tuometiniai šeimininkai už jį gavo didelę premiją. Tais laikais jis nemažai
kainavo, nes viskas buvo padaryta pagal projektą. Viename gale buvo kiaulininkas,
kitame buvo laikomos karvės. Pastate įrengta srutų duobė taip, kad ir dabar
veikia “ , – apie senąjį pastatą, kurį nuo aplinkos poveikio ir irimo ūkininkai
uždengė nauju stogu, pasakojo V. Navickas. Šiandienos ūkininkai šalia modernių
ūkio pastatų esantį 80 metų pastatą tai pat įdarbino – jame laiko šieno
rulonus. 

Alytaus rajono savivaldybės informacija


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių